• Perduotas skundas prieš Lietuvą dėl tariamo minties, sąžinės ir religijos laisvės pažeidimo Jehovos liudytojo neatleidus nuo karinės tarnybos

    • Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – Teismas) perdavė Lietuvos Respublikos Vyriausybei peticiją Stanislav Teliatnikov prieš Lietuvą (Nr. 51914/19), kurioje pareiškėjas – šiuo metu gyvenantis Turkijoje Lietuvos pilietis – teigia, kad jo atžvilgiu buvo pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 9 straipsnis (minties, sąžinės ir religijos laisvė) dėl to, kad jis – Jehovos liudytojų bendrijos dvasininkas – nebuvo atleistas nuo karinės tarnybos.


      Šioje byloje 2015 m. birželio mėn. gavęs šaukimą atlikti karinę tarnybą pareiškėjas kreipėsi į Dariaus ir Girėno apygardos 2-ąją rinktinę su prašymu atleisti jį nuo karinės tarnybos. Pastarajai bei Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai atmetus pareiškėjo prašymą, S. Teliatnikov kreipėsi į Lietuvos administracinius teismus. Nors Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir įpareigojo minėtos rinktinės vadą išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2019 m. balandžio 10 d. sprendimu, remdamasis Lietuvos Respublikos konstitucinio teismo nutarimu šioje byloje, pareiškėjo skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atkreipė dėmesį, kad pagal Konstitucinio teismo pateiktą Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų išaiškinimą bažnyčios ar religinės organizacijos dvasininko statusas (nepriklausomai nuo to, ar jis yra netradicinių Lietuvoje religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkas, ar tradicinių) nėra pagrindas atleisti asmenį nuo konstitucinės jo, kaip piliečio, pareigos atlikti karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Be to, iš Konstitucijos nekilo pareiškėjo teisė būti atleistam nuo privalomosios pradinės karo tarnybos. Pareiškėjas, remdamasis Konvencijos 9 straipsniu, peticija kreipėsi į Teismą, kur skundžiasi, kad, nepaisant jo religinių įsitikinimų, jis nebuvo atleistas nuo karinės tarnybos. Be to, jaunuolis tikina, kad Lietuvoje nėra numatyta alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba, kuri būtų nepriklausoma nuo kariuomenės kontrolės ir priežiūros.


      Teismas vertins, ar Lietuvos valdžios institucijos, neatleisdamos pareiškėjo nei nuo karo prievolės, suvaržė pareiškėjo minties, sąžinės ir religijos laisvę Konvencijos 9 straipsnio prasme, t.y., ar toks suvaržymas atitiko nacionalinių įstatymų nuostatas ir buvo būtinas, kaip to reikalauja Konvencijos 9 straipsnio 1 dalis. Teismas taip pat vertins, pareiškėjo minties, sąžinės ir religijos laisvė, numatyta Konvencijos 9 straipsnyje, buvo pažeista. Be to, Teismas klausia, ar Valstybė užtikrina alternatyvią karo tarnybą – teisėje ar praktikoje, kuri savo pobūdžiu būtų tik pilietinė ir nebūtų atgrasanti ar baudžiamoji.

    Atgal