Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – Teismas) perdavė Lietuvos Respublikos Vyriausybei Giedrės Vitienės peticiją (Nr. 65611/10) prieš Lietuvą, kurioje pareiškėja, remdamasi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalimi (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą), skundžiasi dėl to, kad buvo verčiama duoti parodymus prieš save.    

Pareiškėja buvo nuteista už tai, kad ikiteisminio tyrimo byloje dėl Darbo partijos apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo apklausiama liudytoja apie galimai jos padarytas nusikalstamas veikas ir būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus. G. Vitienės teigimu, tokie nacionalinių teismų sprendimai buvo neteisėti, nepagrįsti bei priimti pažeidžiant esmines baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Pareiškėjos nuomone, ji turėjo būti apklausta ne liudytoja, o įtariamąja, o apie save ir savo elgesį galėjo liudyti tiek, kiek tai nėra susiję su baudžiamojo įstatymo nustatytomis veikomis, kurių padarymas apklausiamajam asmeniui gali sukelti pavojų būti patrauktam baudžiamojon atsakomybėn.    

Teismas, spręsdamas dėl peticijos priimtinumo ir esmės, vertins, ar buvo pažeista pareiškėjos teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojamą pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad nacionaliniai teismai pripažino pareiškėją kalta davus melagingus parodymus apie galimai jos padarytas nusikalstamas veikas ikiteisminio tyrimo byloje dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo.