Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – Teismas arba EŽTT) perdavė Lietuvos Respublikos Vyriausybei peticijas UAB „Profarma“ prieš Lietuvą (Nr. 46264/22) ir UAB „Bona Diagnosis“ prieš Lietuvą (Nr. 50184/22), kuriose pareiškėjos UAB „Profarma“ (pirmoji pareiškėja) ir UAB „Bona Diagnosis“ (antroji pareiškėja) skundžiasi, kad Lietuvos teismai, nuspręsdami panaikinti pirkimo – pardavimo sutartis ir nurodydami bendrovėms grąžinti valstybei dalį pagal tas sutartis gautų pajamų, pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) pirmojo protokolo 1 straipsnį (nuosavybės apauga).

Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2020 m. vasario  26 d. nutarimu paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl koronaviruso plitimo grėsmės, buvo nuspręsta įsigyti greitųjų COVID-19 testų, pavedant įsigijimą atlikti valstybės biudžetinei įstaigai Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai (toliau – Laboratorija) bei prižiūrėti Sveikatos apsaugos ministerijai. Laboratorija inicijavo viešojo pirkimo procedūrą ir 2020 m. kovą gavo įvairių įmonių pasiūlymų. Pirmoji pareiškėja buvo paskelbta viešojo pirkimo nugalėtoja.  Su ja Laboratorija pasirašė sutartį 510 000 vnt. greitųjų testų įsigijimui už  6 050 000 Eur sumą. 2020 m. kovo 19 d. tarp UAB „Profarma“ ir UAB „Bona Diagnosis“ buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, kuria pirmoji pareiškėja įsigijo iš antrosios testų už 5 904 800 Eur su PVM. 2020 m. gruodį Generalinės prokuratūros prokuroras, gindamas viešąjį interesą, civiline tvarka kreipėsi į teismus su prašymu pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis Laboratorijos ir pirmosios pareiškėjos viešojo pirkimo – pardavimo bei pirmosios ir antrosios pareiškėjų pirkimo – pardavimo sutartis ir taikyti restituciją. Prokuroro teigimu, viešojo pirkimo procedūra buvo neskaidri, o pirmoji pareiškėja veikė bloga valia. 2022 m. vasario 2 d. Vilniaus apygardos teismas prokuroro ieškinį tenkino iš dalies ir paskyrė Laboratorijai 20 000 Eur baudą. Pirmosios instancijos teismo nuomone, byloje nebuvo duomenų, patvirtinančių pareiškėjų bendrovių nesąžiningus veiksmus. Prokurorui Vilniaus apygardos teismo sprendimą apskundus, Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gegužės 16 d. sprendimu jį panaikino ir priėmė naują sprendimą: iš dalies patenkino prokuroro ieškinį, pripažino niekinėmis ir negaliojančiomis Laboratorijos ir pirmosios pareiškėjos bei pirmosios ir antrosios pareiškėjų sutartis ir pritaikė restituciją, įpareigodamas pareiškėjas sumokėti valstybei atitinkamai 145 200 Eur ir 3 997 400 Eur sumas. Nors apeliacinio teismo nuomone, Laboratorija, vykdydama pirkimą, pažeidė skaidrumo principą, nesudarė sąlygų viešąsias lėšas naudoti racionaliai, ir tokie veiksmai laikytini aiškiai nerūpestingais, neatidžiais, nesąžiningais, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, jis pabrėžė, kad ne tik perkančiosios organizacijos, bet ir tiekėjai privalo elgtis atsakingai, todėl konstatavo, kad pareiškėjos bendrovės nesielgė sąžiningai bei socialiai atsakingai, siekė pasinaudoti susidariusia situacija dėl poreikio ypač skubiai įsigyti prekes ir nesąžiningai gauti neprotingo bei nepagrįsto dydžio pelną, o toks veikimas negali būti pripažintas atitinkančiu geros moralės reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pareiškėjų bendrovių kasacinius skundus atmetė. Pareiškėjos bendrovės kreipėsi į Teismą, teigdamos, kad dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų joms teko pernelyg didelė našta.

Kreipdamas ypatingą dėmesį į tai, ar nacionalinės teisės normos (Viešųjų Pirkimų Įstatymo 17 bei 72 straipsniai (2020 m. kovo 17 d. redakcija),  ir Civilinio Kodekso 1.80 ir 1.81 straipsniai ), kuriomis rėmėsi nacionaliniai teismai šioje byloje, buvo pakankamai prieinamos, aiškios ir numatomos ir ar dėl valstybės valdžios institucijų viešojo pirkimo metu padarytų klaidų pareiškėjos patyrė pernelyg didelę individualią naštą, EŽTT spręs, ar buvo pažeistas Konvencijos pirmojo protokolo 1 straipsnis.