• Perduotos 2 peticijos dėl teismo nepriklausomumo ir nešališkumo garantijų užtikrinimo

    • Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – Teismas arba EŽTT) perdavė Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2 peticijas Kaminskienė prieš Lietuvą (peticijos Nr. 48314/18) ir Sacharuk prieš Lietuvą (peticijos Nr. 39300/18) dėl inter alia tariamai pažeisto teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principo, kurį įtvirtina Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) 1 dalis.

       

      Byloje Kaminskienė prieš Lietuvą pareiškėja teigia, kad jos civilinę bylą nagrinėję Lietuvos teismai buvo šališki. Šioje byloje arbitražo teismas atmetė pareiškėjos ieškinį kompanijai A. dėl netinkamos akcijų apskaitos. Tokiam arbitražo teismo sprendimui pritarė ir Lietuvos apeliacinis teismas, atmesdamas pareiškėjos apeliacinį skundą. 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo trijų teisėjų atrankos kolegija, kurios  pirmininkas ir pranešėjas buvo teisėjas E.L., atsisakė priimti pirmąjį pareiškėjos kasacinį skundą dėl neatitikties skundui keliamiems reikalavimams. 2018 m. gegužės 25 d. nutartimi kitos sudėties trijų teisėjų atrankos kolegija, kurioje pranešėju buvo teisėjas D.Š., tais pačiais pagrindais atmetė antrąjį pareiškėjos kasacinį skundą. Trečiąjį pareiškėjos kasacinį skundą atsisakyta priimti dėl to, kad jis buvo paduotas praleidus kasacinio skundo padavimo terminą. Pareiškėja, remdamasi Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi ir 13 straipsniu (teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę), kreipėsi į EŽTT, teigdama, kad jos teisė į teisingą bylos nagrinėjimą buvo pažeista dėl to, kad arbitražo teismas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos kolegijos, atmetusios pareiškėjos kasacinius skundus, buvo šališkos. Pareiškėja atkreipė dėmesį į tai, kad atrankos kolegijų pranešėjai E.L. ir D.Š. privalėjo nusišalinti, nes teisėjas E.L. studijavo su bendrovės A. valdybos pirmininku – atsakovu šioje byloje, o teisėjas D.Š. buvo artimas bendrovę A. tame pačiame procese atstovavusio advokato draugas. Be to, dėl minėtų priežasčių abu teisėjai buvo nusišalinę kitose bylose, kuriose bendrovė A. ir jos advokatas buvo dalyviai. EŽTT vertins, ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos kolegijos, atmetusios pareiškėjos kasacinius skundus, buvo nepriklausomos ir nešališkos, kaip to reikalauja Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis.

       

      Byloje Sacharuk prieš Lietuvą už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi ir neteisėtą dokumento panaudojimą nuteistas pareiškėjas, remdamasis Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi teigia, kad teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principas buvo pažeistas dėl to, kad tas pats Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas jo baudžiamąją bylą nagrinėjo du kartus – pirmąkart, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas perdavė baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka ir antrąkart, kai buvo nagrinėjamas pareiškėjo kasacinis skundas dėl Lietuvos apeliacinio teismo priimto apkaltinamojo nuosprendžio. Be to, pareiškėjas, remdamasis Konvencijos 7 straipsniu (nėra bausmės be įstatymo), skundžiasi, kad buvo nuteistas be įstatymo. Pareiškėjo teigimu, nors Seimas neleido panaikinti jo neliečiamybę, dar jo kadencijos metu buvo priimtas Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimas, sudarantis galimybę patraukti pareiškėją baudžiamojon atsakomybėn pasibaigus jo Seimo nario kadencijai. Taip jis tapo pirmuoju Seimo nariu, nuteistu už tai, kad balsavo vietoje kito Seimo nario, nors iki tol Seime balsavimas kito Seimo nario vardu buvo laikomas susiklosčiusia parlamentinės veiklos „tradicija“. EŽTT vertins, ar buvo pažeista pareiškėjo teisė į nešališką teismą, garantuojama Konvencijos 6 straipsnyje, bei Konvencijos 7 straipsnio nuostata, draudžianti teisti už veiksmus ar neveikimą, kurie pagal jų padarymo metu galiojusius valstybės įstatymus nebuvo laikomi nusikaltimais.

       

    Atgal