• Perduotos 3 peticijos dėl tariamų teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimų

    • Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – Teismas) perdavė Lietuvos Respublikos Vyriausybei 3 peticijas prieš Lietuvą, kuriose pareiškėjai skundžiasi dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnyje (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) numatytų garantijų – Bauras prieš Lietuvą (Nr. 56795/13), Daktaras prieš Lietuvą (Nr. 43154/10) ir Jurgelaitis prieš Lietuvą (Nr. 9464/14).

       

      Byloje Bauras pareiškėjas skundžiasi, jog baudžiamojoje byloje, kurioje buvo teisiamas kitas asmuo, pirmosios instancijos teismas nuosprendžio motyvuojamoje dalyje pasisakė dėl pareiškėjo kaltumo organizavus dviejų asmenų nužudymą. Jis teigia, kad tokia teismų išvada iš anksto nulėmė jo atžvilgiu nagrinėtos baudžiamosios bylos baigtį nepaisant to, kad teisminiame procese dėl kito asmens pareiškėjas turėjo liudytojo statusą ir todėl neturėjo galimybės gintis. Šioje byloje be to, ar nebuvo pažeista nekaltumo prezumpciją garantuojanti Konvencijos 6 straipsnio 2 dalis, Teismas taip pat vertins, ar pareiškėjas turėjo veiksmingas teisinės gynybos priemones Konvencijos 13 straipsnio požiūriu.

       

      Byloje Daktaras pareiškėjas skundžiasi, kad kratos jo namuose metu paėmus advokato K. Ašmio ataskaitas apie suteiktas paslaugas ir mokėjimų už jas dokumentus, o taip pat dėl mokesčių inspekcijos pradėto minėto advokato individualios veiklos mokestinio patikrinimo buvo pažeista teisė į gynybą padedant savo paties pasirinktam advokatui. Pareiškėjas taip pat skundžiasi, kad dėl mokesčių inspekcijos atlikto jo sutuoktinės įmonės patikrinimo ji buvo priversta pateikti įrodymus prieš jos sutuoktinį. Šioje byloje Teismas vertins, ar pareiškėjui buvo užtikrinta teisė į teisingą teismą, atsižvelgiant į tai, kad kratos metu buvo paimti su pareiškėjo teisine gynyba susiję dokumentai. Teismas prašo nurodyti, kokia apimtimi pareiškėjo baudžiamojoje byloje buvo panaudotos mokesčių inspekcijos išvados dėl advokato K. Ašmio finansinių sandorių su pareiškėju ar jo sutuoktine. Taip pat prašoma nurodyti, ar pareiškėjo sutuoktinė buvo priversta pateikti jį inkriminuojančius dokumentus.

       

      Byloje Jurgelaitis pareiškėjas skundžiasi, kad Lietuvos teismai, iškeldami pareiškėjui baudžiamąją bylą dėl melagingų parodymų davimo baudžiamojoje byloje ir už tai jį nuteisdami, pažeidė draudimą neduoti parodymų prieš save, kurį numato Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis. G. Jurgelaičio teigimu, draudimas neduoti parodymų prieš save buvo pažeistas, kai prieš tai kito asmens ir jo atžvilgiu iškeltoje baudžiamojoje byloje dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo jį apklausus įtariamuoju, o vėliau, prokuroro nutarimu nutraukus ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu, - liudytoju, ir tų parodymų pagrindu vėliau jam iškėlus minėtą baudžiamąją bylą, galiausiai jis buvo nuteistas dėl melagingų parodymų davimo. Teismas vertins, ar šiuo požiūriu buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą.

    Atgal