• Perduotos 3 peticijos dėl teisės į būsto neliečiamybę ir nuosavybės apsaugos tariamų pažeidimų

    • Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – Teismas) perdavė Lietuvos Respublikos Vyriausybei 3 peticijas prieš Lietuvą, kuriose, remdamiesi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsniu (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) ir 1 Protokolo 1 straipsniu (nuosavybės apsauga), pareiškėjai skundžiasi teisės į būsto neliečiamybę ir nuosavybės apsaugą pažeidimais.

       

      Antanas Šidlauskas savo peticijoje (Nr. 51755/10), remdamasis Konvencijos 8 straipsniu ir 1 Protokolo 1 straipsniu, skundžiasi dėl nacionalinių teismų priteisto žalos atlyginimo dydžio neteisėtai iš varžytinių pardavus pareiškėjo turtą – butą, kuriame jis gyveno. Teigia, kad nacionalinių teismų priteista pinigų suma buvo nepakankama įsigyti naujus namus. Pažymėtina, kad 1994 m. pareiškėjas A. Šidlauskas įsigijo butą Jonavoje, kuris, pareiškėjui netekus darbo, 2004 m. buvo parduotas iš varžytinių už 3 390 litus. VĮ „Registrų centro“ duomenimis, buto vertė varžytinių metu buvo 12 100 litų. 2007 m. pareiškėjas pateikė ieškinį Jonavos rajono apylinkės teismui dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu ir nuostolių atlyginimo. Jonavos rajono apylinkės teismas 2009 m. birželio 17 d. priėmė sprendimą ir pareiškėjo ieškinį atmetė. Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2009 m. spalio 1 d. sprendimu Kauno apygardos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir pareiškėjo ieškinį patenkino iš dalies, priteisdamas pareiškėjui teismo sprendimo priėmimo dieną buvusią buto vidutinę rinkos kainą 51 000 litų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. vasario 8 d. priėmė nutartį, kuria apeliacinės instancijos teismo sprendimą pakeitė, sumažindamas pareiškėjui priteistą žalos atlyginimo dydį iki 8 698 litų, žalą apskaičiuodamas pagal varžytinių metu VĮ „Registrų centras“ nustatytą ginčo buto vidutinę rinkos kainą. Teismas, spręsdamas dėl A. Šidlausko peticijos priimtinumo ir esmės, vertins, ar pažeistos pareiškėjo teisės į būsto neliečiamybę ir nuosavybės apsaugą, numatytos Konvencijos 8 straipsnyje ir 1 Protokolo 1 straipsnyje, atsižvelgiant į nacionalinių teismų jam priteistą žalos atlyginimo dydį.

       

      Ramūnas Činga savo peticijoje (Nr. 69419/13), remdamasis Konvencijos 8 straipsniu, skundžiasi dėl teisės į būsto neliečiamybę pažeidimo, kadangi jo gyvenamajam namui eksploatuoti reikalingos komunikacijos (valymo įrenginiai) yra ant žemės sklypo, kurį, pritaikius restituciją, jis privalėjo grąžinti valstybei. Remdamasis Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsniu, pareiškėjas skundžiasi, kad negalėjo netrukdomai naudotis savo nuosavybe bei dėl kompensacijos už žemės sklypą, kurį jis privalėjo grąžinti valstybei, dydžio. Galiausiai remdamasis Konvencijos 6 straipsnio (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) 1 dalimi, pareiškėjas skundžiasi dėl pernelyg ilgos civilinės bylos nagrinėjimo trukmės. Teismas, spręsdamas dėl R. Čingos peticijos priimtinumo ir esmės, pirmiausia vertins, ar sprendimas paimti iš pareiškėjo 500 kv.m žemės sklypą apribojo jo teisę į būsto neliečiamybę Konvencijos 8 straipsnio 1 dalies požiūriu bei ar šis ribojimas buvo teisėtas ir būtinas pagal Konvencijos 8 straipsnio 2 dalį.  Teismas spręs, ar nacionalinių teismų sprendimas paimti iš pareiškėjo 500 kv.m žemės sklypą atitiko Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio reikalavimus bei tai, ar sumokėta kompensacija buvo pakankama. Teismas taip pat vertins, ar civilinės bylos nagrinėjimas pažeidė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimą „per įmanomai trumpiausią laiką“.

       

      UAB „Kristiana“ savo peticijoje (Nr. 36184/13), remdamasi Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsniu, pareiškėja bendrovė skundžiasi negalinti netrukdomai naudotis savo nuosavybe Vyriausybei priėmus nutarimą ją paimti ir nugriauti, nors konkrečių veiksmų imtasi nebuvo. Remdamasi Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi ir 13 straipsniu (teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę), pareiškėja taip pat skundžiasi dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą neužtikrinimo ir dėl to, kad neturėjo veiksmingos priemonės nacionaliniams teismams atsisakius nagrinėti bendrovės skundą dėl to, kad Vyriausybės veiklos kontrolė nepatenka į administracinių teismų kompetenciją, o tiesioginio kreipimosi į Konstitucinį Teismą nacionalinė teisė nenumato. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos bendrovės UAB „Kristiana“ peticijos priimtinumo ir esmės, pirmiausia vertins, ar buvo pažeistas Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnis, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai buvo užkirstas kelias naudotis savo nuosavybe ir joks konkretus sprendimas dėl paėmimo ir atlyginimo už jį nebuvo priimtas. Teismas taip pat spręs, ar pareiškėjai bendrovei buvo užtikrinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą civilinių teisių ir pareigų aspektu pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį. Teismas vertins, ar pareiškėjai bendrovei buvo prieinama veiksminga teisinės gynybos priemonė skundui pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį paduoti, kaip to reikalauja Konvencijos 13 straipsnis. Šiuo aspektu Teismas taip pat vertins, ar nacionalinių teismų sprendimas atsisakyti nagrinėti pareiškėjos bendrovės skundą dėl to, kad jis nepateko į administracinių teismų kompetenciją atitiko Konvencijos 13 straipsnio reikalavimus.

    Atgal