Europos Žmogaus Teisių Teismas perdavė Lietuvos Respublikos Vyriausybei peticijas M.H. prieš Lietuvą (Nr. 31050/22) ir K.A. prieš Lietuvą (Nr.39943/22), kuriose pareiškėjai (Irako ir Sirijos piliečiai) skundžiasi dėl jų kaip prieglobsčio prašytojų laisvės atėmimo Lietuvoje.

Remiantis M.H. bylos duomenimis, 2021-08-02 Lietuvos pasienio pareigūnai pareiškėją, neteisėtai kirtusį sieną, sulaikė prie Lietuvos-Baltarusijos sienos. Pareiškėjas pateikė prieglobsčio prašymą, nurodydamas, kad jam kyla persekiojimo rizika jo kilmės valstybėje dėl jo seksualinės orientacijos. M.H. buvo apgyvendintas pasienio užkardoje, vėliau Užsieniečių registracijos centruose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

2022-04-21 Migracijos departamentas nusprendė suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą ir išduoti jam Lietuvos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje. 2022-05-09 pareiškėjas apgyvendintas Pabėgėlių priėmimo centre, neribojant pareiškėjo teisės laisvai judėti Lietuvoje.

Pareiškėjas neginčija, kad į Lietuvą atvyko neteisėtai ir kad jo sulaikymas pirmąsias 48 val. buvo pagrįstas.

Remiantis K.A. bylos duomenimis, pareiškėjas atvyko į Lietuvą iš Baltarusijos 2021 m. liepą ir pateikė prieglobsčio prašymą. 2022-02-11 Migracijos departamento sprendimu K.A. buvo apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius (iki 2022-08-11). Pareiškėjo teigimu, jis norėjo ginčyti šį sprendimą, tačiau jam nebuvo suteikta nemokama teisinė pagalba. 2022 m. gegužę jis pats parengė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris, anot pareiškėjo, vis dar nagrinėjamas teisme.

Šiose bylose EŽTT vertins šiuos klausimus:

1. Ar pareiškėjams buvo atimta laisvė, kaip apibrėžta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsnio 1 dalyje, laikotarpiu nuo 2021-08-04 iki 2022-05-09 M.H. byloje ir laikotarpiu nuo 2022-02-11 iki 2022-08-11 K.A. byloje?

2. Nepaisant atsakymo į pirmą klausimą ir darant prielaidą, kad pareiškėjams buvo atimta laisvė:

a) ar pareiškėjų laisvės atėmimas visą nagrinėjamą laikotarpį atitiko reikalavimus, nustatytus Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies f punkte;

b) ar M.H. turėjo galimybę ginčyti teismine tvarka laisvės atėmimo teisėtumą, kaip reikalaujama pagal Konvencijos 5 straipsnio 4 dalį, K.A. atveju – ar pareiškėjas turėjo galimybę gauti greitą teismo sprendimą dėl laisvės atėmimo teisėtumo;

c) ar atimdamos M.H. laisvę Lietuvos institucijos įvertino pareiškėjo pažeidžiamumą, ypač jo seksualinę orientaciją ir fizinę bei psichinę sveikatą;

d) ar M.H. buvo informuotas apie laisvės atėmimo priežastis kaip reikalaujama pagal Konvencijos 5 straipsnio 2 dalį;

e) ar, siekiant užtikrinti procesinį teisingumą pagal Konvencijos 5 straipsnio 4 dalį, K.A. bylos aplinkybėmis buvo būtina, kad pareiškėjas gautų advokato pagalbą? Jei taip, ar K.A. turėjo veiksmingą galimybę gauti nemokamą teisinę pagalbą?

3. Ar pareiškėjas M.H. panaudojo veiksmingą vidaus teisės gynybos priemonę dėl jo skundo, susijusio su laikotarpiu nuo 2022-01-25 iki 2022-05-09?

EŽTT, vadovaudamasis Teismo reglamento 47 taisyklės 4 dalimi, nusprendė, kad pareiškėjų tapatybė negali būti viešai skelbiama ir turi būti taikomas anonimiškumas.