• Perduotos peticijos dėl suimtųjų teisės į pasimatymus

    • Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) perdavė Lietuvos Respublikos Vyriausybei peticijas Velečka ir Bui-Velečkienė prieš Lietuvą (Nr.29790/20) ir Deltuva prieš Lietuvą (Nr. 38144/20), kuriose pareiškėjai, remdamiesi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 8 straipsniu (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą), skundžiasi dėl atsisakymo jiems skirti pasimatymus laisvės atėmimo įstaigose.

       

      Byloje Velečka ir Bui-Velečkienė prieš Lietuvą pareiškėjai yra vyras ir žmona. Pirmasis pareiškėjas (S. Velečka), atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, tapo įtariamuoju naujame ikiteisminiame tyrime dėl kelių nusikaltimų, įvykdytų organizuotoje grupėje. Nuo 2019-05-30 jam skirtas kardomasis kalinimas Vilniaus pataisos namuose. Antroji pareiškėja (M. Bui-Velečkienė) šiame tyrime neturi jokio procesinio statuso.

       

      Paskyrus kardomąjį kalinimą pirmajam pareiškėjui prokuroras uždraudė skambinti bet kokiems kitiems asmenims, išskyrus jo gynėją. Prokuroras pažymėjo, kad pirmasis pareiškėjas įtariamas vadovavęs organizuotai nusikalstamai grupuotei, kurios nariai tarpusavyje bendravo naudodamiesi koduotomis ryšio priemonėmis ar išankstinio apmokėjimo abonentiniais numeriais. Be to, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ir pažeisdamas nustatytą tvarką, draudžiančią naudotis mobilaus ryšio priemonėmis, pareiškėjas telefonu bendravo su kitais asmenimis, įskaitant antrąją pareiškėją. Prokuroro teigimu, pokalbių su artimaisiais asmenimis metu gali būti perduotos sutartinės frazės kitiems asmenims, taip pakenkiant ikiteisminio tyrimo sėkmei.

       

      2019 m. gegužės–lapkričio mėnesiais pareiškėjams buvo skirti trys kontaktiniai pasimatymai. Jų prašymas dėl neriboto tokių pasimatymų skaičiaus buvo atmestas remiantis tuo, kad tai gali trukdyti tyrimui. Nuo 2019 m. lapkričio jiems buvo leista turėti neribotą skaičių nekontaktinių pasimatymų. Per tą patį laikotarpį prokuroras leido pirmajam pareiškėjui turėti neribotą skaičių kontaktinių pasimatymų su jo motina ir trimis pareiškėjo vaikais, iš kurių du buvo pilnamečiai.

       

      Byloje Deltuva prieš Lietuvą pareiškėjas (J. Deltuva) buvo įtariamas didelio kiekio narkotinių medžiagų platinimu veikiant organizuotoje grupėje. Nuo 2019-11-17 jam skirtas kardomasis kalinimas Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje.

       

      Nuo 2019 m. lapkričio mėn. iki 2020 m. gegužės mėn. pareiškėjas pateikė keletą prašymų prokurorui dėl leidimų susitikti su sutuoktine ir dešimtmete dukra arba tik su dukra, taip pat paskambinti joms telefonu. 2020 m. vasario mėnenį pareiškėjui buvo leista vieną kartą susitikti su šeima. Visi kiti jo prašymai buvo atmesti, motyvuojant tuo, kad tai gali trukdyti vykdomam ikiteisminiam tyrimui.

       

      Prokuroras ir teismai nurodė, kad pareiškėjas buvo įtariamas vadovavimu organizuotai nusikalstamai grupei, kuri nusikaltimų darymo tikslais naudojo koduotą ryšį ir nesusekamus telefonus. Be to, jis anksčiau buvo pažeidęs draudimą turėti mobilųjį telefoną Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, kas rodė pareiškėjo abejingumą teisėsaugos pareigūnų teisėtų reikalavimų laikymuisi. Atsižvelgiant į tai, egzistavo rizika, kad per šeimos narius jis gali bandyti susisiekti su kitais įtariamaisiais, kurie dar nebuvo sulaikyti, bandyti paveikti liudytojus arba slėpti ar sunaikinti įrodymus.

       

      Pareiškėjas teigė, kad, be kita ko, jo žmona ir dukra tyrime neturėjo jokio procesinio statuso, be to, dėl pasimatymų stokos jo dukra patyrė didelių psichologinių kančių ir nebuvo pagrįndo manyti, jog pasimatymas su vaiku gali kaip nors trukdyti ikiteisimian tyrimui. Šie pareiškėjo argumentai buvo atmesti.

       

      Šiose bylose EŽTT vertins, ar buvo pažeista Konvencijos 8 straipsnio garantuojama pareiškėjų teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, atsižvelgiant į atmestus pareiškėjų prašymus dėl pasimatymų laisvės atėmimo įstaigose, t. y. ar nacionalinės valdžios institucijos tinkamai pagrindė tai, kad byloje Velečka ir Bui-Velečkienė prieš Lietuvą pirmasis pareiškėjas galėjo turėti neribotą skaičių kontaktinių pasimatymų su artimaisiais, bet ne su antrąja prareiškėja, o byloje Deltuva prieš Lietuvą – atsisakymą suteikti pasimatymus su pareiškėjo žmona ir dukra.

    Atgal