• Peticija dėl asmenvardžių rašymo išbraukta iš nagrinėjamų bylų sąrašo

    • Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT arba Teismas) 2022 m. spalio 11 d. nutarimu nusprendė išbraukti iš nagrinėjamų bylų sąrašo Jolantos Wittib peticiją (Nr. 6874/14) prieš Lietuvą, kurioje pareiškėja skundėsi dėl jos teisių į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą (Konvencijos 8 straipsnis) pažeidimo, nes pareiškėja neturėjo galimybės savo pavardę lietuviškuose asmens dokumentuose – konkrečiai Lietuvos Respublikos piliečio pase ir Lietuvos Respublikos išduotame santuokos liudijime – įrašyti nelietuviškais rašmenimis.

       

      Pareiškėja buvo kreipusis į Lietuvos teismus su prašymu įpareigoti kompetentingas Lietuvos institucijas įtraukti į apskaitą Austrijos Respublikoje sudarytą santuoką bei išduoti santuokos liudijimą, kuriame būtų nurodyta jos pasirinkta vyro pavardė „Wittib“, tačiau jos prašymai buvo atmesti, vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais bei įvertinus pareiškėjos patiriamus nepatogumus. Pareiškėjos byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl asmenvardžių rašymo oficialiuose dokumentuose nelietuviškais rašmenimis, pažymėjo, kad Lietuvoje egzistuoja teisinės prielaidos sukurti teisinį reglamentavimą asmenvardžių rašymui ne lietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, tačiau teismas kartu pažymėjo, jog, kol toks reglamentavimas nėra įgyvendintas teisės aktais, nėra galimybės tenkinti kasatorės reikalavimo.

       

      Vyriausybė Europos Žmogaus Teisių Teismą informavo apie 2022 m. sausio 18 d. priimtą Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymą, kuriame numatyta galimybė įrašyti asmenvardžius nelietuviškais lotyniškos abėcėlės pagrindo rašmenimis, kai yra pasirenkama sutuoktinio pavardė, kaip buvo ir pareiškėjos atveju, tačiau kartu Vyriausybė atkreipė Teismo dėmesį, kad pareiškėja jau nebėra Lietuvos Respublikos pilietė.

       

      Europos Žmogaus Teisių Teismas pažymėjo, kad pagal Konvencijos 37 straipsnį jis kiekvienoje proceso stadijoje gali išbraukti iš nagrinėjamų bylų sąrašo peticiją, jei klausimas, dėl kurio ji buvo pateikta, jau yra išspręstas. Vertindamas, ar šioje byloje galima būtų daryti tokią išvadą, atsižvelgęs į savo praktikoje suformuotus kriterijus, EŽTT nagrinėjo, ar aplinkybės, dėl kurių pareiškėja skundėsi, tebėra, o taip pat, ar galimo pažeidimo pasekmės buvo atitaisytos. Šioje byloje turėjo būti įvertinta, ar reikšmingas teisinis reguliavimas vis dar reikalavo asmenvardžius oficialiuose dokumentuose rašyti tik lietuviškais rašmenimis ir, ar priemonės, kurių ėmėsi Lietuvos valdžios institucijos, yra pakankamos pareiškėjos skundams atitaisyti.

       

      Pirmiausia EŽTT pažymėjo, kad priėmus minėtą Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymą, Lietuvos Respublikos piliečiui – kuria peticijos pateikimo metu buvo pareiškėja – pasirinkus sutuoktinio pavardę, ji užrašoma taip pat kaip ir sutuoktinio dokumentuose, jei pavardę sudaro lotyniškos abėcėlės raidės. Todėl teisinis reguliavimas, dėl kurio pareiškėja skundėsi pateikdama peticija, jau nebegalioja.

       

      Teismas pastebėjo, kad pareiškėja pati savo pastabose buvo pripažinusi, kad jos situaciją gali atitaisyti tik teisės aktų pakeitimai, įgalinantys įrašyti jos pavardę nelietuviškais rašmenimis. Įvertinęs asmenvardžių rašymo reguliavimą, EŽTT neabejojo, kad pagal jį galėtų būti veiksmingai atitaisyta pareiškėjos situacija, dėl kurios ji skundėsi pagal Konvencijos 8 straipsnį.

       

      Galiausiai EŽTT pastebėjo, kad nors pareiškėja skundėsi dėl skirtingo jos pavardės užrašymo oficialiuose dokumentuose neigiamos įtakos šeimos gyvenimui, tačiau ne tik Lietuvos teisinis reguliavimas buvo pasikeitęs, bet ir pareiškėja bent jau nuo 2020 m. kovo nebebuvo Lietuvos Respublikos pilietė, nors apie tai nepranešė Europos Žmogaus Teisių Teismui. Nevertindamas pilietybės atsisakymo priežasčių, Teismas pastebėjo, kad pareiškėjai Lietuvos Respublikos tapatybės dokumentai nebegali būti išduodami.

       

      Taigi, Europos Žmogaus Teisių Teismas nusprendė, kad šios bylos aplinkybėmis yra abi sąlygos nuspręsti, kad klausimas, dėl kurio pareiškėja kreipėsi į Teismą teikdama peticiją, yra išspręstas ir nėra priežasčių, dėl kurių turėtų būti tęsiamas bylos nagrinėjimas, todėl peticija gali būti išbraukiama iš nagrinėjamų bylų sąrašo.

       

      Pažymėtina, kad tai buvo seniausia EŽTT nagrinėjama byla prieš Lietuvą – pareiškėja peticiją Teismui pateikė dar 2014 m., Vyriausybei ji buvo perduota 2017 m., kai teisės aktai dar nenumatė asmenvardžių rašymo nelietuviškais rašmenimis galimybės, tačiau jau buvo susiformavusi gausi nacionalinių teismų praktika užtikrinanti galimybę asmenvardžius oficialiuose dokumentuose įrašyti lotyniško pagrindo rašmenimis, kai pasirenkama sutuoktinio pavardė.

       

       

      Teismo nutarimas byloje Wittib prieš Lietuvą (anglų kalba)

    Atgal