• Peticija dėl netinkamų kalinimo sąlygų paskelbta nepriimtina pareiškėjui netekus "aukos" statuso

    • Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – Teismas) 2017 m. balandžio 4 d. priėmė nutarimą byloje Bilinskas prieš Lietuvą (Nr. 40091/13), kuriuo paskelbė peticiją nepriimtina atkreipęs dėmesį į tai, kad nacionaliniai teismai išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo skundus pagal Teismo jurisprudencijoje suformuotus principus ir todėl nusprendė, kad pareiškėjui priteista kompensacija yra pakankama, o pareiškėjas nebegali būti laikomas „auka“ Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio požiūriu. Pareiškėjas Edmundas Bilinskas, remdamasis Konvencijos 3 straipsniu (kankinimo uždraudimas), skundėsi dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje.

       

      Pažymėtina, kad pareiškėjas pateikė skundą, reikalaudamas priteisti dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (t.y. kameros buvo perpildytos, patalpos apleistos, o sanitarinės sąlygos jose blogos, todėl jo sveikata pablogėjo) patirtos neturtinės žalos atlyginimą. Galutiniu 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) iš dalies patenkino pareiškėjo prašymą ir priteisė jam 1 448 eurų už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 29 d. iki 2010 m. sausio 29 d. Buvo nustatyta, kad jo įkalinimo Lukiškių tardymo izoliatoriuje metu pareiškėjas 42 dienas buvo laikomas perpildytose kamerose, o 100 dienų antisanitarinėmis sąlygomis.

       

      Teismas, vertindamas peticijos dėl netinkamų kalinimo sąlygų priimtinumą ir remdamasis gausia savo praktika panašiose bylose (žr. pvz. Scordino v. Italy (no. 1) [GC], no. 63813/97), pirmiausia sprendė, ar pareiškėjas gali būti laikomas „auka“ Konvencijos 3 straipsnio požiūriu, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo skundai buvo nagrinėti nacionaliniuose teismuose, ir jam priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Įvertinęs pareiškėjo byloje nacionalinių teismų priimtus sprendimus, Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos administraciniai teismai konstatavo, jog buvo pažeisti kalinimo sąlygoms taikytini vidaus teisės aktų reikalavimai. Teismas palankiai įvertino tai, kad Lietuvos teismai bent bendrąja prasme atsižvelgė į Teismo praktikoje išvystytus Konvencijos 3 straipsnio taikymo principus, o tai yra svarbus aspektas vertinant nacionalinės teisinės gynybos priemonės įkalinimo srityje veiksmingumą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad administraciniai teismai įvertino konkrečią pareiškėjo situaciją, daugiausia dėmesio skirdami jo sveikatos būklei ir jo teisei nebūti kankinamam ar nepatirti nežmoniško ir žeminančio elgesio.

       

      Teismas priminė, kad jau anksčiau savo praktikoje pripažino, kad pagal vidaus teismų aiškinimą ir taikymą Lietuvos teisėje skundas dėl žalos atlyginimo iš esmės užtikrina teisinės gynybos priemonę pareiškėjui, kuris skundžiasi prastomis įkalinimo sąlygomis praeityje, nes galima pagrįstai tikėtis, kad reikalavimas bus patenkintas (žr. Mironovas and Others v. Lithuania, nos. 40828/12, 29292/12, 69598/12, 40163/13, 66281/13, 70048/13 ir 70065/13, § 92, 2015-12-08). Teismas pažymėjo, kad asmenims, kurių įkalinimas jau pasibaigęs, piniginė kompensacija yra vienas žalos atlyginimo būdų. Be to, galima neturtinės žalos atlyginimo kompensacija negali būti nepagrįstai maža, palyginti su sumomis, kurias Teismas priteisia panašiose bylose kaip teisingą atlyginimą pagal Konvencijos 41 straipsnį. Šiuo požiūriu Teismas atkreipė dėmesį, kad greitas procesas nacionaliniame teisme bei gyvenimo lygis šalyje taip pat gali būti reikšmingi kriterijai vertinant, ar kompensacija yra pakankama.

       

      Įvertinęs šios bylos aplinkybes, Teismas pastebėjo, kad pareiškėjui priteista 1 448 eurų už 142 dienas, kurias jis buvo laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje netinkamose kalinimo sąlygose, t.y. apytiksliai 10 eurų už dieną. Teismas palankiai įvertino išsamią LVAT pareiškėjo skundų analizę pagal Teismo jurisprudencijoje suformuotus Konvencijos 3 straipsnio principus ir todėl nusprendė, kad pareiškėjui priteista kompensacija yra pakankama. Atsižvelgęs į tai, Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nebegali būti laikomas „auka“ Konvencijos 3 straipsnio požiūriu ir todėl pareiškėjo peticiją pripažino ratione materiae nesuderinama su Konvencijos nuostatomis bei paskelbė ją nepriimtina pagal Konvencijos 35 straipsnio 4 dalį.

       

      Teismo nutarimas byloje Bilinskas prieš Lietuvą (anglų kalba)

    Atgal