Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau –EŽTT) 2023 m. liepos 18 d. paskelbtame sprendime byloje Paslavičius prieš Lietuvą (Nr. 15152/18), kurioje pareiškėjas skundėsi, kad nacionaliniai teismai iš jo nepagrįstai priteisė Trakų rajono savivaldybės administracijai, atstovaujamai advokato, bylinėjimosi išlaidas, nenustatė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio (Teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) pažeidimo.

Remiantis bylos duomenimis, nuo 2013 m. pareiškėjas dirbo teisininku Trakų rajono savivaldybės administracijoje. 2016 m. pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Tais pačiais metais po reorganizacijos panaikinus jo pareigybę, pareiškėjas buvo atleistas iš pareigų. T. Paslavičiaus skundus dėl atleidimo iš pareigų ir tarnybinės nuobaudos skyrimo nacionaliniai teismai atmetė ir priteisė atsakovei Trakų rajono savivaldybės administracijai iš pareiškėjo daugiau kaip 2 000 eurų bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėjas teigė, kad savivaldybės administracijoje dirbo pakankamai teisininkų, kurie šiose darbo ginčų bylose galėjo efektyviai atstovauti įstaigos interesus, tačiau įstaiga pasamdė brangiai kainuojančią advokatų kontorą. Tuo tarpu pareiškėjas buvo bedarbis ir neturėjo jį atstovaujančio advokato. Pareiškėjas EŽTT skundėsi, kad dėl neproporcingų teismų sprendimų, įpareigojusių jį atlyginti savivaldybės patirtas bylinėjimosi išlaidas, jis atsidūrė keblioje finansinėje padėtyje.

Vertindamas pareiškėjo skundą, kad dėl Trakų savivaldybės sprendimo samdyti advokatą jis atsidūrė nepalankioje padėtyje, EŽTT pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Trakų savivaldybės administracijos sprendimas būti atstovaujamai advokato byloje buvo išsamiai įvertintas dviejų instancijų administracinių teismų, kurie konstatavo, kad, atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes, advokato atstovavimas buvo būtinas ir pagrįstas. Nacionaliniai teismai neignoravo pareiškėjo argumento, kad Trakų savivaldybės administracija turėjo turėti pakankamai teisininkų, kurie galėtų veiksmingai atstovauti jai teismuose, kadangi jis buvo atleistas iš darbo, nes jo pareigos tapo nebereikalingos. Atkreipdami dėmesį į tai, kad Trakų savivaldybės administracijos teisės, personalo ir viešųjų pirkimų skyriuje dirbo keli specialistai, teismai akcentavo proceso sudėtingumą, susijusį su paties pareiškėjo pasirinkta bylinėjimosi strategija, t. y. daugybės atskirųjų skundų ir papildomų reikalavimų teikimas, didelis įrodymų ir kitos medžiagos kiekis, pareiškėjo prašymai atnaujinti procesą ir kiti veiksniai. Dėl nacionalinio teismo išvados, kad byla buvo sudėtinga, EŽTT pakartojo ilgalaikę praktiką, pagal kurią pagrindinis principas yra tai, kad nacionalinės valdžios institucijos (ypač teismai) turi aiškinti ir taikyti vidaus teisę. EŽTT neturėtų veikti kaip ketvirtosios instancijos teismas, todėl pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį nekvestionuoja nacionalinių teismų vertinimo, nebent jų išvados gali būti laikomos neteisėtomis arba akivaizdžiai nepagrįstomis. Nagrinėjamu atveju EŽTT nemanė, kad nacionalinių teismų išvados buvo neteisingos.

EŽTT taip pat pažymėjo, kad nacionaliniai teismai, nagrinėdami pareiškėjo skundus, atsižvelgė į 2008 m. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos nustatytas gaires – būtent, kad viešajam subjektui, pavyzdžiui, savivaldybei, pagal įstatymą nedraudžiama pasinaudoti advokato pagalba, o sprendžiant, ar ir kokio dydžio bylinėjimosi išlaidas priteisti, teismas turi įvertinti, ar advokato atstovavimas yra būtinas atsižvelgiant į tam tikrus kriterijus. EŽTT vertinimu, į šiuos kriterijus buvo aiškiai atsižvelgta ir jie taikomi atsižvelgiant į pareiškėjo bylos aplinkybes: teismai atsižvelgė ne tik į Trakų savivaldybės administracijos teisės, personalo ir viešųjų pirkimų skyriaus struktūrą, bet ir į ginčo pobūdį – kad jis kilo iš darbo santykių. Be to, EŽTT taip pat konstatavo, kad tokia suformuota LVAT praktika turėjo būti žinoma pareiškėjui, nes jis trejus metus iš eilės Trakų savivaldybės administracijoje dirbo teisininku ir, jo paties žodžiais, nagrinėjo daug sudėtingesnius klausimus, nei darbuotojo atleidimas ar drausminės nuobaudos.

EŽTT taip pat atkreipė dėmesį į Vyriausybės argumentą, kad Trakų savivaldybė yra maža, todėl joje galėtų kilti interesų konfliktas, jeigu jai atstovautų administracijos teisininkas, nagrinėjant bylą dėl buvusiam darbuotojui skirtų drausminių nuobaudų ar buvusio darbuotojo atleidimo iš darbo. Anot EŽTT, svarbu ir tai, kad Trakų savivaldybės administracija dar 2015 m. sudarė teisinio atstovavimo sutartį su A. P. advokatų kontora, kad ši kontora galėtų jai atstovauti kitame ginče dėl atleidimo iš darbo dar vieno administracijos darbuotojo, o tuo metu pareiškėjas dar dirbo teisininku administracijos teisės, personalo ir viešųjų pirkimų skyriuje. Todėl EŽTT nematė pagrindo teigti, kad Trakų savivaldybės administracija buvo kokiu nors būdu nusiteikusi prieš pareiškėją ir kad ji turėjo paslėptų motyvų sudaryti teisinio atstovavimo sutartį su A. P., siekdama pakenkti pareiškėjo galimybėms ginti savo teises.

Be to, EŽTT negalėjo nepastebėti paties pareiškėjo teiginio, kad jis buvo labai geras teisininkas, kuris, dirbdamas administracijoje, laimėjo daugumą jam skirtų bylų. Pareiškėjas sėkmingai inicijavo (net jei ne visada laimėdavo) daugybę kitų teisminių procesų ir įvairiems teismams pateikė daugybę nors ir ne visada pagrįstų reikalavimų, priešieškinių ir prašymų atnaujinti procesą.

EŽTT taip pat atkreipė dėmesį į Vyriausybės argumentą, kad pareiškėjas galėjo prašyti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, o iš bylos faktų matyti, kad jis turėjo galimybę ją gauti.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, EŽTT negalėjo konstatuoti, kad tarp pareiškėjo ir Trakų savivaldybės administracijos buvo tokia didelė nelygybė ir kad advokato pagalba pastarajai buvo tokio masto, kad galėjo lemti proceso neteisingumą. EŽTT taip pat nenustatė, kad pareiškėjas nebūtų galėjęs veiksmingai gintis, nepaisant to, kad jam neatstovavo advokatas.

Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo Trakų savivaldybės administracijos naudai klausimą, EŽTT pakartojo, kad jo užduotis yra ne spręsti dėl taisyklės „pralaimėtojas moka“, o nustatyti, ar šios bylos aplinkybėmis pareiškėjo teisė kreiptis į teismą, kaip apibrėžta Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, nebuvo pažeista.

EŽTT teigimu, nacionaliniai teismai atsižvelgė į tai, kad byla kilo ne tik iš pareiškėjo teisinių darbo santykių, bet ir į pareiškėjo finansinę padėtį. Atitinkamai, tiek bylose dėl pareiškėjui paskirtų drausminių nuobaudų, tiek byloje, susijusioje su pareiškėjo atleidimu iš darbo, teismai sumažino Trakų savivaldybės administracijai atlygintinas bylinėjimosi išlaidas. Teismai atidžiai vadovavosi LVAT rekomendacijomis dėl priteistino užmokesčio dydžio, motyvavo savo sprendimus, kuriuos grindė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Atsižvelgdamas į tai, EŽTT negalėjo nuspręsti, kad nacionaliniai teismai bylinėjimosi išlaidų klausimą išsprendė nepagrįstai ar neproporcingai arba kitaip pažeidžiant nacionalinį teisinį reguliavimą.

Galiausiai, EŽTT rėmėsi Vyriausybės argumentu, kad pareiškėjas galėjo prašyti atidėti bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą. EŽTT pastebėjo, kad bent jau vėlesnio ginčo nagrinėjimo metu, 2019 m., pareiškėjas siekė tokios galimybės, tačiau jo prašymą nacionalinis teismas atmetė remdamasis motyvais, kurių EŽTT negali pripažinti savavališkais.

Apibendrinant, EŽTT neabejojo, kad Trakų savivaldybės administracija turėjo didesnius finansinius išteklius, tačiau išnagrinėjęs visą procesą, EŽTT konstatavo, kad pareiškėjui buvo suteikta pagrįsta galimybė veiksmingai pateikti savo bylas nacionaliniuose teismuose ir kad nebuvo tokios nelygybės administracijos atžvilgiu, dėl kurios būtų pažeistas Konvencijos 6 straipsnis.

EŽTT sprendimas byloje Paslavičius prieš Lietuvą (anglų kalba)