• Teismas konstatavo, kad Lietuva nepažeidė pareiškėjo teisės į teisingą bylos nagrinėjimą

    • 2017 m. sausio 24 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir Teismas) paskelbė sprendimą byloje Liatukas prieš Lietuvą (peticijos Nr. 27376/11), kuriuo nenustatė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) pažeidimo.

       

      Pareiškėjas kreipėsi į Teismą, skųsdamasis, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė jo padėtį bloginantį sprendimą nors kita civilinės bylos šalis (D.L.) nepateikė apeliacinio skundo pagal civilinio proceso reikalavimus.

       

      Įvertinęs bylos aplinkybes, Teismas nustatė, kad D.L. apeliacinis skundas buvo paduotas nesilaikant vidaus proceso taisyklių ir iš esmės buvo perduotas Kauno apygardos teismui nagrinėti apeliacine tvarka per klaidą. Šiuo atžvilgiu Europos Žmogaus Teisių Teismas, remdamasis gausia savo praktika panašiose bylose (žr. Scordino v. Italy (no. 1) [GC], no. 36813/97, § 190, 2006-03-29), pabrėžė, kad Teismas nenagrinėja fakto ar teisės klaidų, kurias tariamai padarė nacionalinis teismas, nebent, ir tik ta apimtimi, kiek šios klaidos galėjo pažeisti Konvencijos saugomas teises ir laisves. Ankstesnėse bylose Teismas yra konstatavęs Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą, kai nacionaliniai teismai padarė „akivaizdžią vertinimo klaidą“ (žr. Dulaurans v. France, no. 34553/97, § 34, 2000-03-21), kai teismų sprendimai buvo laikyti „šiurkščiai savavališkais“ (žr. Khamidov v. Russia, no. 72118/01, § 174, 2007-11-15), arba, kai tokiais sprendimais „atsisakyta vykdyti teisingumą“ (žr. Anđelković v. Serbia, no. 1401/08, § 27, 2013-04-09).

       

      Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad D.L. paduotas apeliacinis skundas sudarė pagrindą bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka, kas lėmė tai, kad buvo priimtas pareiškėjo padėtį bloginantis sprendimas. Tačiau kartu Teismas pastebėjo, kad D.L. apeliacinis skundas buvo persiųstas pareiškėjui ir jis turėjo galimybę į jį pateikti atsiliepimus. Teismas pabrėžė, kad priešingai nei teigia pareiškėjas, nėra pagrindo konstatuoti, kad nebuvo laikomasi šalių lygiateisiškumo principo. Įvertinęs procesą kaip visumą, Teismas laikėsi nuomonės, kad nacionalinių teismų padaryta klaida nebuvo tokia reikšminga, kad paverstų procesą savavališku arba būtų atsisakyta vykdyti teisingumą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Teismas padarė išvadą, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis pažeista nebuvo.

       

      Teismo sprendimas byloje Liatukas prieš Lietuvą (anglų kalba)

    Atgal