Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – Teismas) perdavė Lietuvos Respublikos Vyriausybei Jolantos Wittib peticiją (Nr. 6874/14) prieš Lietuvą, kurioje Teismas vertins, ar nebuvo pažeista Konvencijos garantuojama teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą (Konvencijos 8 straipsnis), dėl to, kad pareiškėja neturėjo galimybės savo pavardę lietuviškuose asmens dokumentuose – konkrečiai Lietuvos Respublikos piliečio pase ir Lietuvos Respublikos išduotame santuokos liudijime – įrašyti kaip „Wittib“.

Pareiškėja į Lietuvos teismus kreipėsi prašydama įpareigoti kompetentingas Lietuvos institucijas įtraukti į apskaitą Austrijos Respublikoje sudarytą santuoką bei išduoti santuokos liudijimą, kuriame būtų nurodyta jos pasirinkta vyro pavardė „Wittib“, tačiau jos prašymai buvo atmesti, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais bei įvertinus pareiškėjos patiriamus nepatogumus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl asmenvardžių rašymo oficialiuose dokumentuose nelietuviškais rašmenimis, pažymėjo, kad Lietuvoje egzistuoja teisinės prielaidos sukurti teisinį reglamentavimą asmenvardžių rašymui ne lietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, tačiau teismas kartu pažymėjo, jog, kol toks reglamentavimas nėra įgyvendintas teisės aktais, nėra galimybės tenkinti kasatorės reikalavimo.

Pateikdamas bylos šalims klausimus, Teismas nurodė 2004 m. gruodžio 7 d. priimtą nutarimą byloje Mentzen (Mencena) prieš Latviją (peticijos Nr. 71074/01), kuriuo pareiškėjos skundas dėl pavardės transkripcijos latviškais rašmenimis ir pagal latvių kalbos reikalavimus sugramatinta forma nesuderinamumo su Konvencijos 8 straipsnio reikalavimais paskelbtas nepriimtinu. Minėtoje byloje Teismas atsižvelgė į valstybinės kalbos, kaip vienos iš pagrindinių konstitucinių vertybių, svarbą ir į valstybėms suteiktą ypatingai plačią nuožiūros laisvę vardų ir pavardžių rašymo srityje. Spręsdamas dėl ribojimo proporcingumo siekiamam teisėtam tikslui, Teismas pastebėjo neturįs jurisdikcijos vertinti Latvijos pavardžių rašymo sistemos, ir apsiribojo vertinimu, ar nacionalinių institucijų atlikta pareiškėjos pavardės adaptacija laikytina prilygstančia jos Konvencijos 8 straipsnyje garantuojamų teisių pažeidimui. Šiuo požiūriu Teismas teikė ypatingą svarbą Latvijos valdžios institucijų skiriamam dėmesiui užsienietiškų pavardžių transkripcijos problemoms. Po Latvijos Konstitucinio Teismo 2001 m. gruodžio 21 d. sprendimo pakeitus teisinį reguliavimą, Latvijos Respublikos piliečių pasuose asmenų pavardės originali forma lotyniško pagrindo rašmenimis įrašoma 4 paso puslapyje (iš karto po pavardės transkripcijos latviškos abėcėlės rašmenimis), o ne 14 puslapyje, kaip buvo iki minėto Latvijos Konstitucinio Teismo sprendimo.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį į naujausią Lietuvos administracinių teismų praktiką, kurioje plačiai remiantis Konvencija bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika kompetentingos institucijos yra įpareigojamos asmens dokumentuose asmendvardžius įrašyti ir nelietuviškais rašmenimis. Kartu Teismas atkreipė dėmesį į viešą informaciją apie tai, kad minėti teismų sprendimai negali būti įvykdyti, kol nėra pakeisti atitinkami teisės aktai.

Europos Žmogaus Teisių Teismas paprašė Vyriausybės pateikti informaciją apie naujausius pokyčius Lietuvos teisės sistemoje dėl galimybių įrašyti asmens vardą ir pavardę Lietuvos Respublikos piliečio pase ir (ar) kituose oficialiuose dokumentuose ir ne lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis.