• Teismas perdavė dvi peticijas dėl policijos smurto sulaikymo metu

    • Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – Teismas) perdavė Lietuvos Respublikos Vyriausybei A. Žemaičio peticiją (Nr. 74305/17) ir P. Znakovo peticiją (Nr. 32715/17) prieš Lietuvą, kuriose pareiškėjai, remdamiesi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 3 straipsniu (kankinimo uždraudimas), skundžiasi dėl policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų jų sulaikymo metu.

       

      A. Žemaitis buvo sulaikytas 2014 m. birželio 30 d. naktį, kai policijos patrulis, gavęs pranešimą apie galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą ir nuvykęs į įvykio vietą, pamatė jį einantį gatve ir liepė sustoti, tačiau šiam pradėjus bėgti, jį pasivijo ir panaudojo fizinę prievartą ir specialiąsias priemones. Pareiškėjo teigimu, sulaikymo metu jis nesipriešino, o policijos pareigūnas tyčia, nesant jokio pagrindo panaudojo fizinės prievartos veiksmus ir fizinį smurtą dėl ko, kaip buvo nustatyta specialistų, jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Pareiškėjui pateikus skundą dėl policijos neteisėtų veiksmų, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 str. 1 d. (Piktnaudžiavimas). Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad policijos patrulis viršijo jam suteiktus įgaliojimus, be jokios priežasties tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš pareiškėją, sugadino jo turtą ir tuo savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 str. 1 d. Tačiau apeliacinės instancijos teismas panaikino apkaltinamąjį nuosprendį ir priėmė išteisinamąjį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė prokuroro ir nukentėjusiojo kasacinius skundus, teigdamas, kad apeliacinės instancijos teismas padarė motyvuotą išvadą, jog policijos patrulis atliko sulaikymo veiksmus, kurie buvo būtini toje situacijoje, nepažeisdamas policijos veiklą reglamentuojančių norminių teisės aktų nuostatų.

       

      P. Znakovo byloje 2016 m. rugsėjo 9 d. į pareiškėjo namą atvyko du policijos pareigūnai, kuriuos iškvietė pareiškėjo sutuoktinė dėl pareiškėjo smurto ir netinkamo elgesio jos atžvilgiu. Pareiškėjui nevykdant policijos pareigūnų reikalavimų, vienas iš policijos pareigūnų jam uždėjo antrankius. Pareiškėjas buvo nuvestas į policijos tarnybinį automobilį siekiant pristatyti jį į policijos komisariatą. Kelionės metu dėl pareiškėjo agresyvaus elgesio, policijos pareigūnas pareiškėjo atžvilgiu panaudojo elektros impulsinį prietaisą. Išnagrinėjus pareiškėjo skundą, Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Klaipėdos rajono) prokuroro nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl policijos pareigūno veiksmų pareiškėjo namuose ir kelionės į policijos komisariatą metu, pripažinus, kad pareiškėjas elgėsi agresyviai ir nevykdė policijos pareigūno teisėtų reikalavimų, todėl prievartos panaudojimas pareiškėjo atžvilgiu buvo teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartimis pareiškėjo prašymai pradėti ikiteisminį tyrimą pareigūno atžvilgiu taip pat buvo atmesti. Be to, pareiškėjui surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl policijos pareigūnų garbės ir orumo įžeidimo bei jų teisėtų reikalavimų nevykdymo bylai reikšmingą dieną pareiškėjo namuose ir policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje. Teismų galutiniais sprendimais pripažinta, kad pareiškėjas padarė šiuos du administracinius nusižengimus, jam skirta administracinė nuobauda – 90,00 eurų bauda. Pareiškėjo sutuoktinei atsiėmus skundą, Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Klaipėdos rajonas) nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas pareiškėjo atžvilgiu dėl fizinio skausmo sukėlimo pareiškėjo sutuoktinei.

       

      Šiose bylose Teismas vertins, ar sulaikymo metu pareiškėjai patyrė nežmonišką ir žeminantį elgesį, draudžiamą pagal Konvencijos 3 straipsnį. Teismas taip pat vertins, ar pareiškėjų skundų dėl policijos netinkamo elgesio tyrimai atitiko valstybėms pagal Konvencijos 3 straipsnį keliamus procesinius reikalavimus.

    Atgal