• Teismas perdavė skundą prieš 33 Europos Tarybos nares dėl klimato kaitos tariamai daromos žalos pareiškėjų teisėms

    • Teismas perdavė Lietuvos Respublikos Vyriausybei Cláudia Duarte Agostinho ir kitų 5 pareiškėjų peticiją (Nr. 39371/20) dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – Konvencija) įtvirtintų teisių tariamo pažeidimo, kurią pareiškėjai pateikė prieš 33 Europos Tarybos valstybes nares. Pareiškėjų amžius yra 21, 17, 8, 20, 15 ir 12 metų.

       

      Pareiškėjų nuomone, nuo 2017 m. Portugalijoje kasmet kylantys miškų gaisrai yra tiesioginė klimato atšilimo pasekmė. Jų teigimu, dėl šių gaisrų jų sveikatai gresia pavojus, be to, dėl gaisrų jie yra patyrę miego sutrikimų, alergijų, kvėpavimo sunkumų ir pan., nuolat jaučia nerimą dėl stichinių nelaimių.

       

      Pareiškėjai skundžiasi, kad 33 Europos Tarybos valstybės narės nevykdo iš Konvencijos 2 (teisė į gyvybę) ir 8 (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) straipsnių išplaukiančių pozityvių pareigų, vertinamų atsižvelgiant į 2015 m. Paryžiaus susitarimu dėl klimato kaitos (COP21) įtvirtintą įsipareigojimą užtikrinti, kad vidutinės pasaulio temperatūros didėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2°C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, dedant pastangas, kad temperatūros didėjimas neviršytų 1,5°C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, suvokiant, kad tai gerokai sumažintų klimato kaitos pavojų ir poveikį.

       

      Pareiškėjai taip pat tvirtina, kad pažeistas Konvencijos 14 straipsnis (diskriminacijos uždraudimas) kartu su 2 ir (arba) 8 straipsniais, teigdami, kad klimato atšilimas veikia konkrečiai jų kartą ir kad, turint omenyje jų amžių, matant ilgainiui vis prastėsiančias klimato sąlygas, jų teisės pažeidžiamos labiau, nei ankstesnių kartų teisės.

       

      Atsižvelgiant į tai, kad keturi pareiškėjai yra vaikai, jie teigia, kad pirmiau įvardytos Konvencijos nuostatos turi būti vertinamos atsižvelgiant į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalį, kurioje reikalaujama, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, svarbiausia – vaiko interesai. Taip pat jie remiasi daugybėje tarptautinių dokumentų, tokių kaip 1992 m. Rio de Žaneiro aplinkos ir vystymosi deklaracija, Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos preambulė, 1992 m. Jungtinių Tautų bendroji konvencija dėl klimato kaitos, įtvirtintu vienodų sąlygų visoms kartoms sudarymo principu, pagal kurį teisė į vystymąsi turi būti įgyvendinama taip, kad vienodai tenkintų esamų ir būsimų kartų su vystymųsi ir aplinkos apsauga susijusius poreikius. Jie mano, kad nėra jokio objektyvaus ir tinkamo paaiškinimo, kodėl taikant netinkamas klimato šiltėjimo stabdymo priemones visa klimato šiltėjimo našta yra užkraunama ant jaunųjų kartų pečių.

       

      Pareiškėjų nuomone, valstybės narės nevykdė joms pagal pirmiau minėtas Konvencijos nuostatas, vertinamas atsižvelgiant į tarptautinius susitarimus dėl klimato kaitos, tenkančių pareigų.

       

      Pareiškėjai pabrėžia, kad būtina neatidėliojant imtis veiksmų klimato kaitai mažinti ir mano, kad tokiomis aplinkybėmis Teismas turi skubiai pripažinti bendrą valstybių atsakomybę ir atleisti ieškovus nuo pareigos išnaudoti visas vidaus teisių gynimo priemones kiekvienoje valstybėje narėje. Be to, Vyriausybių neveikimo akivaizdoje Teismas turėtų ginti pareiškėjus ir apsaugoti juos nuo dėl klimato kaitos jiems kylančio grėsmės.

       

      Šioje byloje Teismas spręs, ar pareiškėjai patenka Valstybių atsakovių jurisdikcijon, kaip numatyta Konvencijos 1 straipsnyje, vertindamas ir tai, ar Valstybėms atsakovėms kyla bendra ar individuali atsakomybė dėl nacionalinės ir, galbūt, ES politikos ir teisės aktų dėl išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo. Be to, Teismas vertins, ar pareiškėjai pagal Konvencijos 34 straipsnį gali būti laikomi esamomis ar potencialiomis kurios nors Konvencijoje įtvirtintos ir peticijoje nurodytos teisės pažeidimo dėl 33 Valstybių atsakovių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų aukomis. Jei Teismas nuspręstų, kad pareiškėjai laikytini esamomis ar potencialiomis Konvencijoje įtvirtintų ar peticijoje nurodytų teisių pažeidimo aukomis, tuomet jis spręs, ar šioje byloje buvo pažeisti Konvencijos 2 (teisė į gyvybę), 3 (kankinimo uždraudimas) ir 8 (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) straipsniai atskirai ar kartu su 14 (diskriminacijos uždraudimas) straipsniu bei Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnis (nuosavybės apsauga).

    Atgal