• Vyriausybei perduota peticija dėl atsisakymo pateikti informaciją apie taikytas kriminalinės žvalgybos priemones

    • Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – Teismas) perdavė Lietuvos Respublikos Vyriausybei peticiją Lietuvos advokatūra ir kiti prieš Lietuvą (Nr. 64301/19), kurioje pareiškėjai Lietuvos advokatūra, Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė, Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos pirmininko pavaduotojas Mindaugas Kukaitis ir Lietuvos advokatūros sekretorius Paulius Griciūnas skundžiasi dėl to, kad 2019 m. Specialiųjų tyrimų tarnyba, Generalinė prokuratūra ir Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsisakė suteikti informaciją, ar nuo 2015 m. iki 2019 m. pareiškėjų atžvilgiu buvo atliekami kriminalinės žvalgybos veiksmai, įskaitant techninių priemonių panaudojimą siekiant kontroliuoti jų susižinojimą. Valstybės institucijos atsisakė pateikti tokią informaciją, nes nenustatė Kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytų atvejų, kuomet pareiškėjams turi būti teikiama informacija, susijusi su kriminalinės žvalgybos priemonių taikymu. Pareiškėjai apskundė valstybės institucijų raštus Vilniaus apygardos teismui, kuris neskundžiama 2019 m. birželio 12 d. nutartimi pripažino, kad institucijos, remdamosi Kriminalinės žvalgybos įstatymu, pagrįstai atsisakė pareiškėjams suteikti prašomą informaciją. Nacionalinis teismas pažymėjo, kad pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 6 dalį asmens, kurio atžvilgiu buvo taikyta kriminalinė žvalgyba, tačiau gauta informacija nepasitvirtino ir ikiteisminis tyrimas nepradėtas, teisė žinoti kriminalinės žvalgybos metu apie jį surinktus duomenis, išskyrus šio įstatymo 19 straipsnio 7 dalyje nustatytus duomenis, siejama su tam tikromis būtinumo ribomis – kilusiomis, o ne galimai kilsiančiomis ar menamomis neigiamomis teisinėmis pasekmėmis. Pareiškėjai nenurodo, kad jiems kilo teisinės neigiamos pasekmės. Patenkinus pareiškėjų prašymą įpareigoti institucijas pateikti informaciją apie tai, ar šiuo metu pareiškėjų atžvilgiu nevykdoma kriminalinė žvalgyba, būtų paneigti kriminalinės žvalgybos pagrindai ir principai (konspiracijos ir konfidencialumo).

       

      Pirma, Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjų peticijos priimtinumo ir esmės, vertins, ar faktinės bylos aplinkybės atskleidžia Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą, ar procesas buvo teisingas šios Konvencijos nuostatos požiūriu, ypač atsižvelgiant į įrodymų (liudytojų, įslaptintos medžiagos ir kt.) tyrimo būdą ir į teismo nutartyje nurodytus argumentus. Antra, Teismas nagrinės, ar pareiškėjai gali teigti, kad yra 8 straipsnyje nustatytų teisių auka, ar buvo įsikišimas į pareiškėjų teisę į „privataus gyvenimo“ ir „susirašinėjimo slaptumo“ gerbimą, kaip apibrėžta Konvencijos 8 straipsnyje, atsižvelgiant į galimą jų pokalbių pasiklausymą ir įrašymą ar jų sekimą (stebėjimą). Jei taip, ar buvo laikomasi Konvencijos 8 straipsnio 2 dalyje numatytų garantijų, visų pirma dėl priemonės teisėtumo ir apsaugos nuo piktnaudžiavimo. Trečia, Teismas vertins, ar pareiškėjai turėjo veiksmingą teisinės gynybos priemonę dėl jų skundo, kiek susiję su jų pokalbių pasiklausymu ir įrašytų duomenų tvarkymu, ar buvo pažeista pareiškėjų teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę, kaip reikalaujama Konvencijos 13 straipsnyje.

       

    Atgal