Pirmiausia turi būti pabrėžta, kad bylos parengimą pagal asmens pateiktą skundą Teismui ir jos tolesnio nagrinėjimo procedūras aiškiai reglamentuoja Teismo priimtas reglamentas. Juo vadovaujasi Teismas ir šis reglamentas yra vienodai taikomas ir privalomas tiek valstybei, atstovaujamai jos atstovo, tiek pačiam skundo pareiškėjui.

Vyriausybės atstovas

Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas EŽTT yra Lietuvos valstybės tarnautojas ir atstovauja valstybei, kai Teisme nagrinėjamos bylos prieš Lietuvą. Atstovo veiklą reglamentuoja nuostatai, patvirtinti 1995 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 929 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 18 d. nutarimo Nr. 914 redakcija). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylose prieš Lietuvą valstybė yra viena iš bylos šalių (kita šalis – pareiškėjas, kuris kreipiasi į Teismą su skundu prieš Lietuvą), todėl valstybės atstovai tokioje byloje negali pareiškėjams teikti teisinės pagalbos ir jiems atstovauti.

Pareiškėjo atstovas

Atstovavimo pareiškėjui klausimus reguliuoja Europos Žmogaus Teisių Teismo reglamento 36-1 taisyklė. Ji nustato, kad kreipiantis į Teismą nebūtina turėti atstovą, taip pat šis asmuo nebūtinai turi būti praktikuojantis advokatas. Tačiau vėlesnėje bylos nagrinėjimo stadijoje, kai Teismas prašo Vyriausybės pateikti raštiškus komentarus dėl skundo, pareiškėjui privaloma turėti atstovą. Kolegijos pirmininkas gali leisti asmeniui pačiam vesti savo bylą tik išimtiniais atvejais. Pareiškėjui atstovauti gali teisininkas, turintis teisę užsiimti advokato praktika vienoje iš Konvencijos valstybių ar, Kolegijos pirmininkui leidus, bet kuris kitas asmuo. Pažymėtina, kad nuo šio momento Teismas susirašinėja su pareiškėju arba jo atstovu viena iš dviejų oficialių Europos Tarybos kalbų (anglų arba prancūzų). Taigi pareiškėjo atstovu nagrinėjant bylą Teisme gali būti jo pasirinktas asmuo, atitinkantis minėtus Teismo reglamento reikalavimus.