• Teismas perdavė bylą dėl asmens pavardės transkripcijos lietuviškais rašmenimis

      Paieškos rezultatai: Mentzen (Mencena)

    • Teismas perdavė bylą dėl asmens pavardės transkripcijos lietuviškais rašmenimis

      Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – Teismas) perdavė Lietuvos Respublikos Vyriausybei Linos Wahl peticiją (Nr. 43062/08) prieš Lietuvą, kurioje Teismas vertins, ar nebuvo pažeista Konvencijos garantuojama teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą (Konvencijos 8 straipsnis), dėl to, kad pareiškėja neturėjo galimybės savo pavardę lietuviškuose asmens dokumentuose – konkrečiai Lietuvos Respublikos piliečio pase ir Lietuvos Respublikos išduotame santuokos liudijime – įrašyti kaip „Wahl“.   Šiame kontekste Teismas nurodė 2004 m. gruodžio 7 d. priimtą nutarimą byloje Mentzen (Mencena) prieš Latviją (peticijos Nr. 71074/01), kuriuo pareiškėjos skundas dėl pavardės transkripcijos latviškais rašmenimis ir pagal latvių kalbos reikalavimus sugramatinta forma nesuderinamumo su Konvencijos 8 straipsnio reikalavimais paskelbtas nepriimtinu. Teismas atsižvelgė į valstybinės kalbos, kaip vienos iš pagrindinių konstitucinių vertybių, svarbą ir į valstybėms suteiktą ypatingai plačią nuožiūros laisvę  vardų ir pavardžių rašymo srityje, kurioje nacionaliniai ypatumai yra stipriausi ir nėra valstybių, Konvencijos dalyvių, nacionalinių taisyklių konvergencijos. Spręsdamas dėl ribojimo proporcingumo siekiamam teisėtam tikslui, Teismas pastebėjo neturįs jurisdikcijos vertinti Latvijos pavardžių rašymo sistemos, ir apsiribojo vertinimu, ar nacionalinių institucijų atlikta pareiškėjos pavardės adaptacija laikytina prilygstančia jos Konvencijos 8 straipsnyje garantuojamų teisių pažeidimui. Šiuo požiūriu Teismas teikė ypatingą svarbą Latvijos valdžios institucijų skiriamam dėmesiui užsienietiškų pavardžių transkripcijos problemoms. Po Latvijos Konstitucinio Teismo 2001 m. gruodžio 21 d. sprendimo pakeitus teisinį reguliavimą, Latvijos Respublikos piliečių pasuose asmenų pavardės originali forma lotyniško pagrindo rašmenimis įrašoma 4 paso puslapyje (iš karto po pavardės transkripcijos latviškos abėcėlės rašmenimis), o ne 14 puslapyje, kaip buvo iki minėto Latvijos Konstitucinio Teismo sprendimo.   Vyriausybei perduotoje byloje Wahl prieš Lietuvą 2008 m. su JAV piliečiu sudariusi santuoką pareiškėja skundžiasi patirianti neproporcingą įsikišimą į Konvencijos garantuojamą teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą dėl to, kad jos pavardė Lietuvos Respublikos išduotame santuokos liudijime ir Lietuvos Respublikos piliečio pase buvo įrašyta kaip „Vahl“.   Nors pagal Konvencijos 34 straipsnį Teismui negalima skųstis in abstracto – vien dėl atitinkamo teisinio reguliavimo tariamo prieštaravimo Konvencijai – tik tuo atveju, jei įrodoma, jog atitinkamas teisinis reguliavimas tiesiogiai paveikė (ar gali paveikti) pareiškėją, pareiškėjas gali būti laikomas auka Konvencijos požiūriu. Šiuo atžvilgiu Teismas yra paprašęs pareiškėjos pateikti informaciją apie konkrečius jos patiriamus sunkumus dėl lietuviškuose dokumentuose įrašytos pavardės „Vahl“. Vyriausybės yra prašoma pateikti informaciją apie Lietuvos teisinio reguliavimo pokyčius nuo 1990 m. dėl galimybių įrašyti asmens vardą ir pavardę Lietuvos Respublikos piliečio pase ir (ar) kituose oficialiuose dokumentuose ir ne lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis.   Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą – Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 2 punktą nelietuvių tautybės asmenų vardai ir pavardės išduodamame Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis. Kartu pastebėtina, kad po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 27 d. išaiškinimo, kad laikantis iš Konstitucijos kylančių reikalavimų gali būti įstatymu nustatytos ir kitokios asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklės nei nustatytosios Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo 2 punkte, kai jas keisti siūlo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų - lietuvių kalbos specialistų sudaryta valstybės institucija, ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2014 m. rugsėjo 5 d. išvados dėl Seime įregistruotų įstatymų projektų Nr. XIIP-1653 ir Nr. XIIP-1675, kad, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, iš bendros taisyklės, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tam tikrų asmenų atžvilgiu, tarp jų ir tokių, kurie, kaip pareiškėja, yra sudarę santuoką su užsieniečiu ir paėmę jo pavardę, gali būti daromos išimtys jų pavardes užrašant lotyniško pagrindo rašmenimis, atvertas kelias įstatymų, numatančių lankstesnes asmenvardžių rašymo taisykles Lietuvos Respublikos išduodamuose dokumentuose, priėmimui.