Kodėl interneto sukčiai tampa vis gudresniais
Žinot, kas keista? Kuo daugiau mes mokamės apie interneto saugumą, tuo išradingesni tampa sukčiai. Tai tarsi begalinis katės ir pelės žaidimas, tik čia statomi ne tik pinigai, bet ir asmeniniai duomenys, reputacija, kartais net psichologinė sveikata.
2026 metais situacija yra tokia: dirbtinis intelektas tapo prieinamas ne tik didelėms korporacijoms, bet ir tiems, kurie nori jį panaudoti blogais tikslais. Sukčiai dabar gali sukurti jūsų balso įrašą iš kelių sekundžių medžiagos, sugeneruoti tikroviškus vaizdus ar vaizdo įrašus, kurie atrodo kaip tikri. Jie žino, kaip veikia žmonių psichologija, kokius mygtukus paspausti, kad gautų tai, ko nori.
Bet štai gera žinia – jūs taip pat galite būti žingsniu priekyje. Reikia tik žinoti, į ką atkreipti dėmesį ir kaip elgtis konkrečiose situacijose. Šiame straipsnyje nebus jokių abstrakčių patarimų tipo „būkite atsargūs” – tik konkretūs veiksmai, kuriuos galite pradėti taikyti jau šiandien.
Atpažinkite naujausias sukčiavimo schemas
Pirmiausia turite suprasti, su kuo susiduriate. Sukčiavimo schemos nuolat evoliucionuoja, bet kelios iš jų yra ypač populiarios 2026 metais.
Deepfake atakos – tai viena didžiausių grėsmių. Galbūt gaunate vaizdo skambutį iš „draugo”, kuris prašo paskolinti pinigų. Atrodo kaip jis, kalba kaip jis, bet tai dirbtinai sugeneruotas vaizdas. Arba gaunate balso žinutę iš „banko darbuotojo”, kurio balsas skamba autentiškai. Kaip apsisaugoti? Niekada netvirtinkite finansinių operacijų remdamiesi tik vaizdo ar balso skambučiu. Visada perskambinkite oficialiu numeriu, kurį rasite banko svetainėje ar kortelėje.
AI generuojami el. laiškai – pamirškit tuos juokingus laiškus su gramatinėmis klaidomis. Dabar sukčiai naudoja pažangius kalbos modelius, kurie rašo nepriekaištingai. Jie gali pritaikyti turinį pagal jūsų socialinių tinklų profilį, darbą, pomėgius. Laiškas gali atrodyti kaip asmeninis pranešimas iš kolegos ar verslo partnerio.
Kriptovaliutų ir investicinės schemos – šios niekur nedingo, tik tapo sudėtingesnės. Dabar tai nebėra tik „greitai praturtėk” pasiūlymai. Sukčiai kuria išsamias platformas, netikrus atsiliepimus, net dirbtines „investuotojų bendruomenes”, kur kiti „nariai” (iš tikrųjų botai ar samdomi žmonės) dalijasi savo „sėkmės istorijomis”.
Romantiniai sukčiavimai su AI – vieniši žmonės yra pažeidžiami, ir sukčiai tai žino. Dabar jie gali palaikyti pokalbius su šimtais aukų vienu metu, naudodami AI chatbotus, kurie mokosi iš kiekvieno pokalbio ir tampa vis įtikinamesni.
Jūsų skaitmeninė higiena: kasdieniai įpročiai, kurie išgelbės
Gerai, dabar pereikime prie praktikos. Skaitmeninė higiena – tai kaip dantų valymas. Darote tai kasdien, ir nors tai atrodo nuobodu, ilgalaikė nauda yra milžiniška.
Slaptažodžių valdymas – jei dar naudojate tą patį slaptažodį keliose vietose, sustokite. Dabar. Įsigykite slaptažodžių valdymo programą (Bitwarden, 1Password, Dashlane). Taip, tai kainuoja, bet žinot kas kainuoja daugiau? Prarastas banko sąskaitos prieiga. Kiekvienai paskyrai – unikalus, sudėtingas slaptažodis. Ir taip, įjunkite dviejų faktorių autentifikaciją visur, kur tik galima. Ne SMS pagrįstą (ją galima perduoti), o programėlę pagrįstą, pavyzdžiui, Google Authenticator ar Authy.
Programinės įrangos atnaujinimai – žinau, erzina tie nuolatiniai pranešimai apie atnaujinimus. Bet kiekvienas atnaujinimas dažniausiai uždaro saugumo spragas, kurias sukčiai aktyviai naudoja. Nustatykite automatinius atnaujinimus visur, kur įmanoma – operacinei sistemai, naršyklei, antivirusinei programai.
Viešųjų Wi-Fi tinklų pavojus – kavinėje, oro uoste, viešbutyje – visi tie nemokamų Wi-Fi tinklai yra potencialios rizikos vietos. Jei jau turite naudotis viešuoju Wi-Fi, niekada nedarykite jokių finansinių operacijų. Geriau – įsigykite VPN paslaugą (NordVPN, ExpressVPN, Surfshark). Tai užšifruoja jūsų duomenis ir padaro juos neprieinamus kitiems tinklo naudotojams.
Socialinių tinklų spąstai ir kaip jų išvengti
Socialiniai tinklai yra aukso kasykla sukčiams. Jūs patys jiems teikiate informaciją ant lėkštutės – kur gyvenate, kur dirbate, kas jūsų šeima, kada išvykstate atostogų.
Pirmas dalykas – patikrinkite savo privatumo nustatymus. Ne tik Facebook, bet ir Instagram, LinkedIn, TikTok, Twitter (X), visur. Kas gali matyti jūsų įrašus? Kas gali jums rašyti? Kas mato jūsų draugų sąrašą? Daugelis žmonių palieka numatytuosius nustatymus, kurie dažnai yra pernelyg atviri.
Būkite atsargūs su tuo, ką dalinatės. Ar tikrai reikia skelbti, kad išvykstate dviejų savaičių atostogų? Sukčiai tai mato kaip „šis namas dabar tuščias”. Ar reikia žymėti savo tikslią vietą kiekviename įraše? Ar reikia skelbti nuotrauką naujos banko kortelės ar asmens dokumento (net jei uždengiamas dalis numerių)?
Atsargiai su draugystės prašymais. Jei kažkas prideda jus kaip draugą, bet turite tik kelis bendrus draugus arba jų profilis atrodo naujas ir tuščias – tai gali būti netikra paskyra. Sukčiai kuria profilius, kurie atrodo kaip patrauklūs žmonės, ir bando užmegzti ryšį, kad vėliau galėtų manipuliuoti.
El. pašto saugumas: ne tik šlamštas
El. paštas vis dar yra viena pagrindinių sukčiavimo priemonių. Phishing atakos tapo tokios sudėtingos, kad net IT specialistai kartais įsilaužia.
Patikrinkite siuntėjo adresą – ir tai nereiškia tik pavadinimą, kurį matote. Spustelėkite ant siuntėjo vardo ir pažiūrėkite tikrąjį el. pašto adresą. Jei laiškas tariamai iš „Swedbank”, bet adresas baigiasi @swedbank-secure.info ar kažkuo panašiu – tai sukčiavimas. Tikri bankai naudoja oficialius domenus.
Nuorodų tikrinimas – prieš spustelėdami bet kokią nuorodą, užveskite pelės žymeklį ant jos (nesupraskite). Apačioje naršyklėje pamatysite, kur ta nuoroda iš tikrųjų veda. Jei tekstas sako „eik į facebook.com”, bet nuoroda veda į kažkokį keistą domeną – nespustelėkite.
Priedų atsargumas – neatidarykit priedų iš nežinomų siuntėjų. Net jei tai atrodo kaip PDF ar Word dokumentas. Šiuolaikiniai virusai gali būti paslėpti bet kokio tipo failuose. Jei laukiate svarbaus dokumento, susisiekite su siuntėju kitu būdu ir patvirtinkite, kad jie tikrai jums kažką siuntė.
Dar vienas patarimas – turėkite kelis el. pašto adresus. Vieną asmeniniam naudojimui su šeima ir draugais, kitą darbui, trečią internetiniams pirkimams ir registracijoms. Taip, jei vienas adresas „nutekinamas” duomenų saugyklos įsilaužimo metu, kiti lieka saugūs.
Ką daryti, jei jau tapote auka
Gerai, tarkime, kad įvyko blogiausia. Paspaudėte ne tą nuorodą, atidavėte savo duomenis, pervedėte pinigus. Nesipykite ant savęs – tai nutinka net labai atsargiems žmonėms. Svarbu greitai veikti.
Pirmosios 24 valandos yra kritinės. Jei davėte banko duomenis ar pastebėjote įtartinas operacijas:
– Nedelsiant skambinkite į banką ir blokuokite korteles
– Pakeiskite visus slaptažodžius (pradėkite nuo el. pašto, tada banko, tada visko kito)
– Jei tai buvo darbo el. paštas, informuokite IT skyrių
– Įdiekite antivirusinę programą ir atlikite visišką sistemos skenavimą
Dokumentuokite viską. Darykite ekrano kopijas pokalbių, el. laiškų, svetainių. Išsaugokite visus įrodymus. Tai pravers, jei reikės kreiptis į teisėsaugą ar bandyti susigrąžinti pinigus.
Pranešite apie incidentą. Lietuvoje galite kreiptis į:
– Policijos elektroninių nusikaltimų tyrimo tarnybą
– Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją (jei buvo pažeisti asmens duomenys)
– Lietuvos banką (jei tai susiję su finansinėmis paslaugomis)
– Ryšių reguliavimo tarnybą
Taip pat praneškite platformai, kurioje įvyko sukčiavimas – Facebook, Instagram, skelbimų portalams. Nors jie ne visada greitai reaguoja, kuo daugiau pranešimų gauna, tuo greičiau gali būti užblokuota sukčių paskyra.
Teisinė apsauga: jūsų teisės ir galimybės
Dabar pereikime prie teisinės pusės. Lietuvos teisė nuolat prisitaiko prie kibernetinių grėsmių, ir 2026 metais turite daugiau apsaugos priemonių nei bet kada anksčiau.
Lietuvos baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę už sukčiavimą internete. Tai gali būti kvalifikuojama kaip sukčiavimas (BK 182 straipsnis), tapatybės vagystė, neteisėtas praturtėjimas. Bausmės gali siekti nuo baudų iki laisvės atėmimo.
Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) – taip, tas pats GDPR, apie kurį visi kalba. Jis suteikia jums teisę žinoti, kokie jūsų duomenys renkami, kaip jie naudojami, ir teisę reikalauti juos ištrinti. Jei įmonė netinkamai apsaugojo jūsų duomenis ir dėl to nukentėjote, galite reikalauti kompensacijos.
Elektroninių ryšių įstatymas reglamentuoja, kaip telekomunikacijų paslaugų teikėjai turi apsaugoti jūsų duomenis. Jei sukčiai gavo prieigą prie jūsų telefono numerio ar sąskaitos per operatoriaus kaltę, galite turėti teisę į kompensaciją.
Vartotojų teisių apsauga – jei pirkote kažką internete ir tai pasirodė sukčiavimas, Vartotojų teisių apsaugos įstatymas suteikia jums teisę atsisakyti pirkimo per 14 dienų. Nors su tikrais sukčiais tai neveiks, bet jei tai buvo „pilkoje zonoje” veikianti įmonė, šis įstatymas gali padėti.
Praktinis patarimas: jei suma yra didelė, kreipkitės į advokatą, kuris specializuojasi kibernetiniuose nusikaltimuose. Taip, tai kainuos, bet jei praradote tūkstančius eurų, profesionali teisinė pagalba gali padėti bent dalį susigrąžinti. Kai kurie advokatai dirba „no win, no fee” principu – jūs mokate tik jei byla laimima.
Ateities įrankiai: technologijos, kurios padeda kovoti su sukčiais
Geros naujienos – technologijos kovoja ne tik už sukčius, bet ir už mus. 2026 metais turime priemones, apie kurias prieš kelerius metus galėjome tik svajoti.
AI pagrįsta apsauga – daugelis antivirusinių programų ir naršyklių dabar naudoja dirbtinį intelektą, kad atpažintų sukčiavimo bandymus realiu laiku. Jie analizuoja svetainių elgesį, el. laiškų turinį, net jūsų naršymo įpročius, kad įspėtų apie kažką neįprasto.
Biometrinė autentifikacija – pirštų atspaudai, veido atpažinimas, net širdies ritmo analizė. Tai daug saugiau nei bet koks slaptažodis. Jei jūsų įrenginys tai palaiko, naudokite.
Blockchain pagrįsti sprendimai – kai kurios platformos pradeda naudoti blockchain technologiją tapatybės patvirtinimui. Tai reiškia, kad jūsų skaitmeninė tapatybė yra užšifruota ir beveik neįmanoma klastoti.
Decentralizuoti tapatybės sprendimai – vietoj to, kad kiekviena svetainė turėtų jūsų duomenis, nauji sprendimai leidžia jums kontroliuoti savo tapatybę ir dalintis tik ta informacija, kuri būtina konkrečiai paslaugai.
Bet štai ko nedarykite – nesitikėkite, kad technologijos išspręs viską. Net geriausia apsaugos programa negali apsaugoti nuo jūsų pačių sprendimų. Jei nusprendžiate ignoruoti įspėjimus ir vis tiek paspausti tą nuorodą, jokia programa jūsų neišgelbės.
Kai saugumas tampa gyvenimo būdu, o ne našta
Žinau, ką galvojate. „Tai per daug. Negaliu gyventi nuolat bijodamas ir tikrinamas kiekvieną nuorodą.” Ir turite teisybę – negalite. Bet štai ko nesupranta daugelis žmonių: saugumas internete neturėtų būti nuolatinė paranoja. Tai turėtų būti įpročiai, kurie tampa automatiniai.
Pagalvokite apie vairavimą. Kai tik pradėjote mokytis, turėjote galvoti apie kiekvieną veiksmą – veidrodėliai, posūkiai, greičio perjungimas. Dabar tai darote automatiškai, net negalvodami. Tas pats su skaitmeniniu saugumu.
Pradėkite nuo mažų dalykų. Šią savaitę – įsigykite slaptažodžių valdymo programą. Kitą savaitę – įjunkite dviejų faktorių autentifikaciją svarbiausiosioms paskyroms. Po mėnesio – peržiūrėkite socialinių tinklų privatumo nustatymus. Per tris mėnesius šie dalykai taps jūsų įpročiais.
Ir štai kas svarbiausia – kalbėkite apie tai su artimaisiais. Jūsų tėvai, seneliai, vaikai – jie visi yra internete, ir dažnai jie yra dar pažeidžiamesni nei jūs. Pasidalinkite tuo, ką sužinojote. Parodykite jiems, kaip atpažinti sukčiavimo bandymus. Kartais vienas pokalbis gali išgelbėti juos nuo didelių problemų.
Internetas nėra tapęs pavojingesnis – jis tiesiog tapo sudėtingesnis. Bet su tinkamomis žiniomis, įrankiais ir įpročiais, jūs galite juo naudotis saugiai ir pasitikėdami savimi. Sukčiai skaičiuoja ant to, kad žmonės bus neatsargūs, tingūs ar neinformuoti. Nebūkite vienas iš jų. Būkite tas, kuris žino, ką daro, ir kuris gali padėti kitiems išvengti spąstų.
Saugumas – tai ne vienkartinis veiksmas, o nuolatinis procesas. Bet kai tai tampa dalimi jūsų kasdienybės, jūs ne tik apsaugote save, bet ir darote internetą šiek tiek saugesniu visiems.
