Kodėl kibernetiniai sukčiai tampa vis gudresniais
Interneto erdvė pastaraisiais metais tapo ne tik galimybių, bet ir grėsmių šaltiniu. Sukčiai nuolat tobulina savo metodus, naudoja dirbtinio intelekto įrankius, kurie leidžia kurti įtikinamesnę apgaulingą medžiagą. Jau nebepakanka paprasčiausių atsargumo priemonių – reikia suprasti, kaip veikia šiuolaikiniai sukčiavimo mechanizmai ir kokias teisines priemones galime panaudoti savo apsaugai.
Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, kibernetinių nusikaltimų statistika auga kasmet. Policijos duomenimis, finansiniai nuostoliai dėl sukčiavimo internetu 2025 metais viršijo 15 milijonų eurų. Tai tik oficialiai užregistruoti atvejai – daugelis nukentėjusiųjų apskritai nesikreipia į teisėsaugą, nes mano, kad jų pinigų atgauti neįmanoma arba tiesiog gėdijasi prisipažinti tapę sukčių aukomis.
Problema yra ta, kad sukčiai dirba profesionaliai. Jie kuria tikroviškus internetinių svetainių klonų, naudoja psichologinio poveikio metodus, išnaudoja žmonių pasitikėjimą ir kartais net teisėtų įmonių infrastruktūrą. Todėl apsisaugoti reikia ne tik technologinių priemonių, bet ir nuolatinio budumo bei žinių apie naujausias sukčiavimo schemas.
Dažniausios sukčiavimo schemos ir kaip jas atpažinti
Sukčiavimo būdų yra daugybė, tačiau daugelis jų remiasi panašiais principais. Viena populiariausių schemų – apsimetimas banko ar kitos finansinės institucijos darbuotoju. Sukčiai skambina arba rašo žinutes, pranešdami apie tariamą įtartiną veiklą jūsų sąskaitoje ir prašydami patvirtinti duomenis ar atlikti tam tikrus veiksmus. Tikrasis bankas niekada neprašys jūsų slaptažodžių, PIN kodų ar visų kortelės duomenų telefonu ar el. paštu.
Kita dažna schema – netikrų prekybos platformų kūrimas. Sukčiai sukuria profesionaliai atrodančias internetines parduotuves, siūlančias prekes už labai patrauklias kainas. Žmonės perveda pinigus, bet prekių niekada negauna. Tokias svetaines dažnai galima atpažinti pagal kelis požymius: labai trumpą veiklos istoriją, neaiškius kontaktus, tik išankstiniu mokėjimu priimamus užsakymus ir pernelyg geras kainas.
Socialinių tinklų sukčiavimas taip pat klesti. Sukčiai užgrobia tikrų žmonių paskyras arba kuria netikrus profilius, apsimetančius jūsų draugais ar giminaičiais, ir prašo paskolinti pinigų dėl tariamos skubios situacijos. Kartais jie net naudoja vaizdo skambučius su dirbtinio intelekto sugeneruotais veidais ir balsais, todėl patikrinti tokių prašymų autentiškumą tampa vis sunkiau.
Investicinės schemos, žadančios nerealius pelnus, taip pat niekur nedingsta. Kriptovaliutų populiarumas atvėrė naują galimybių lauką sukčiams. Jie kuria netikras investavimo platformas, siūlo „garantuotą” pelną arba naudoja piramidės principą, kur ankstesni investuotojai gauna pelną iš vėlesnių įnašų. Kai schema subyrėja, dauguma žmonių praranda visus savo pinigus.
Technologinės apsaugos priemonės, kurias turėtumėte naudoti
Pirmiausia – stiprūs ir unikalūs slaptažodžiai. Tai skamba kaip banalybė, bet daugelis žmonių vis dar naudoja tuos pačius slaptažodžius keliose svetainėse arba kuria lengvai atspėjamus variantus. Slaptažodžių tvarkyklės, tokios kaip Bitwarden, 1Password ar LastPass, leidžia generuoti ir saugiai laikyti sudėtingus slaptažodžius kiekvienai svetainei atskirai. Nereikia jų visų atsiminti – pakanka vieno pagrindinio slaptažodžio.
Dviejų veiksnių autentifikacija (2FA) yra būtina visur, kur tik ji siūloma. Net jei sukčiai gautų jūsų slaptažodį, be papildomo patvirtinimo kodo jie negalės prisijungti prie jūsų paskyros. Geriausia naudoti autentifikavimo programėles, tokias kaip Google Authenticator ar Authy, o ne SMS žinutes, nes telefonų numeriai gali būti užgrobti per SIM kortelių keitimo atakas.
Antivirusinė programinė įranga ir ugniasienės yra pagrindinė gynybos linija. Nors Windows Defender pastaraisiais metais tapo gana efektyvus, papildomi sprendimai, tokie kaip Malwarebytes ar ESET, gali suteikti papildomą apsaugos sluoksnį. Svarbu, kad ši programinė įranga būtų nuolat atnaujinama – nauji virusai ir kenkėjiškos programos atsiranda kasdien.
VPN (virtualus privatus tinklas) nėra būtinas kasdieniam naudojimui, bet tampa svarbus, kai naudojatės viešais Wi-Fi tinklais. Kaviniuose, oro uostuose ar viešbučiuose jūsų duomenų srautas gali būti lengvai perimtas. VPN užšifruoja jūsų ryšį, padarydamas jį neprieinamą pašaliniams. Patikimi VPN paslaugų teikėjai yra NordVPN, ExpressVPN ar ProtonVPN.
Teisinis reguliavimas ir jūsų teisės Lietuvoje
Lietuvos teisės aktai numato konkrečias sukčiavimo internetu baudžiamąsias sankcijas. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnį, sukčiavimas baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Jei sukčiavimas padarytas didelės vertės turtui arba organizuotos grupės, bausmės gali siekti iki aštuonerių metų laisvės atėmimo.
Elektroninių ryšių įstatymas taip pat reglamentuoja duomenų apsaugą ir privatumo užtikrinimą. Telekomunikacijų operatoriai privalo užtikrinti, kad jūsų duomenys būtų saugūs, o bet koks jų nutekėjimas turi būti nedelsiant praneštas tiek reguliuotojui, tiek paveiktiems asmenims. Jei įmonė nepakankamai apsaugojo jūsų duomenis ir dėl to nukentėjote, galite reikalauti kompensacijos.
Europos Sąjungos Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR), kuris taikomas ir Lietuvoje, suteikia jums teisę žinoti, kokie jūsų duomenys renkami, kaip jie naudojami ir teisę reikalauti juos ištrinti. Įmonės, pažeidžiančios BDAR reikalavimus, gali būti baudžiamos iki 20 milijonų eurų arba iki 4 procentų metinės apyvartos – tai priklausomai nuo to, kuri suma didesnė.
2026 metais įsigalioja nauji Kibernetinio atsparumo įstatymo pakeitimai, kurie dar labiau sugriežtina reikalavimus įmonėms, teikiančioms skaitmenines paslaugas. Jos privalo ne tik užtikrinti savo sistemų saugumą, bet ir reguliariai atlikti saugumo auditus bei turėti incidentų valdymo planus. Tai reiškia, kad teoriškai turėtumėte jaustis saugesni naudodamiesi internetinėmis paslaugomis.
Ką daryti, jei jau tapote sukčių auka
Pirmas žingsnis – nedelsiant susisiekti su savo banku. Jei pervedėte pinigus sukčiams arba jiems pavyko gauti prieigą prie jūsų sąskaitos, bankas gali bandyti sustabdyti mokėjimą arba bent užblokuoti sąskaitą, kad būtų išvengta tolesnių nuostolių. Kuo greičiau reaguosite, tuo didesnė tikimybė susigrąžinti bent dalį pinigų.
Antra – pakeisti visus slaptažodžius. Ne tik to tinklapio, kuriame įvyko incidentas, bet visų kitų, ypač jei naudojote panašius slaptažodžius. Taip pat įjungti dviejų veiksnių autentifikaciją visur, kur tai įmanoma. Sukčiai dažnai bando panaudoti pavogtas prisijungimo detales keliose skirtingose platformose.
Trečia – kreiptis į policiją. Nors daugelis žmonių mano, kad tai beprasmiška, oficialus pranešimas apie nusikaltimą yra svarbus ne tik statistikos tikslais, bet ir gali padėti teisėsaugai sekti sukčių veiklą bei galbūt sulaikyti juos. Be to, policijos pažyma gali prireikti bendraujant su banku ar draudimo kompanija.
Ketvirta – informuoti kitus. Jei sukčiai naudojo jūsų socialinių tinklų paskyrą arba el. paštą, perspėkite savo kontaktus, kad jie negautų apgaulingų žinučių jūsų vardu. Taip pat galite pranešti apie sukčiavimo atvejį atitinkamoms platformoms – Facebook, Google, PayPal ir kiti turi specialias procedūras tokiems atvejams.
Jei nuostoliai yra dideli, verta konsultuotis su advokatu. Kartais civiliniai ieškiniai prieš įmones, kurios nepakankamai apsaugojo jūsų duomenis, gali būti sėkmingi. Taip pat advokatas gali padėti efektyviau bendrauti su teisėsauga ir finansinėmis institucijomis.
Kaip ugdyti saugaus elgesio internete įgūdžius
Kritinis mąstymas yra svarbiausia apsaugos priemonė. Prieš spustelėdami bet kokią nuorodą ar atskleidžiant asmeninę informaciją, sustokite ir pagalvokite: ar tai atrodo logiška? Ar tikrai jūsų bankas prašytų tokios informacijos? Ar ta nuolaida nėra per gera, kad būtų tiesa? Dažniausiai intuicija yra teisi – jei kažkas atrodo įtartina, greičiausiai taip ir yra.
Švietimas ir nuolatinis mokymasis yra būtini. Sukčiai keičia savo taktikas, todėl tai, kas veikė prieš metus, gali būti nebetinkama šiandien. Sekite patikimus kibernetinio saugumo šaltinius, skaitykite apie naujausias sukčiavimo schemas, dalyvaukite mokymuose. Lietuvos kibernetinio saugumo centras reguliariai skelbia informaciją apie aktualias grėsmes.
Šeimos narių, ypač vyresnio amžiaus žmonių, mokymas yra labai svarbus. Statistika rodo, kad vyresni žmonės dažniau tampa sukčių aukomis, nes mažiau susipažinę su skaitmeninėmis technologijomis. Skirkite laiko paaiškinti savo tėvams ar seneliams pagrindines saugumo taisykles, padėkite jiems nustatyti apsaugos priemones.
Reguliarus savo skaitmeninės pėdsakų peržiūra taip pat svarbi. Periodiškai patikrinkite, kokios programos turi prieigą prie jūsų socialinių tinklų paskyrų, kokios svetainės turi jūsų mokėjimo informaciją, kokie el. laiškai ateina į jūsų pašto dėžutę. Pašalinkite nereikalingas prieigos teises, atsisakykite nereikalingų prenumeratų, išvalykite senus duomenis.
Verslo apsauga nuo kibernetinių grėsmių
Įmonės susiduria su dar didesnėmis grėsmėmis nei pavieniai asmenys. Kibernetinės atakos prieš verslą gali sukelti ne tik finansinių nuostolių, bet ir reputacijos žalą, klientų pasitikėjimo praradimą bei teisinius padarinius. Todėl verslas privalo investuoti į kibernetinį saugumą ne kaip į papildomą išlaidą, bet kaip į būtiną veiklos sąlygą.
Darbuotojų mokymas yra pirmoji gynybos linija. Daugelis kibernetinių incidentų įvyksta dėl žmogiškųjų klaidų – darbuotojas atidaro kenkėjišką el. laišką, naudoja nesaugų slaptažodį arba netyčia atskleidžia konfidencialią informaciją. Reguliarūs saugumo mokymai, simuliuoti phishing testai ir aiškios saugumo politikos gali žymiai sumažinti riziką.
Techninė infrastruktūra turi būti tinkamai apsaugota. Tai apima ne tik antivirusinę programinę įrangą, bet ir ugniasienės, įsibrovimų aptikimo sistemas, reguliarius duomenų atsarginius kopijavimus, šifravimą ir prieigos kontrolę. Jei neturite vidaus IT specialistų, verta samdyti išorės kibernetinio saugumo konsultantus.
Incidentų reagavimo planas turi būti parengtas iš anksto. Kai įvyksta kibernetinis incidentas, nėra laiko galvoti, ką daryti. Planas turėtų apibrėžti, kas atsakingas už kiekvieną veiksmą, kaip izoliuoti problemą, kaip komunikuoti su klientais ir reguliuotojais, kaip atkurti sistemas. Reguliarūs pratybos padeda užtikrinti, kad planas veiktų praktikoje.
Draudimas nuo kibernetinių rizikų tampa vis populiaresnis. Nors jis negali užkirsti kelio atakoms, gali padėti sumažinti finansines pasekmes. Tokie draudimai paprastai padengia duomenų atkūrimo išlaidas, teisines išlaidas, pranešimų nukentėjusiems išlaidas ir kartais net išpirkos mokėjimus.
Kaip ateitis keičia kibernetinio saugumo kraštovaizdį
Dirbtinis intelektas yra dvipusis kardas. Viena vertus, jis padeda sukčiams kurti įtikinamesnę apgaulingą medžiagą – nuo netikrų balsų ir veidų iki automatiškai generuojamų phishing laiškų, pritaikytų konkretiems žmonėms. Kita vertus, AI taip pat naudojamas saugumo sistemose, kurios gali aptikti anomalijas ir grėsmes greičiau nei žmogus.
Kvantiniai kompiuteriai artimoje ateityje gali sugriauti dabartines šifravimo sistemas. Tai, kas šiandien laikoma saugiu, gali tapti pažeidžiamu per kelias sekundes, kai kvantiniai kompiuteriai taps pakankamai galingi. Todėl jau dabar kuriamos kvantiniam pasauliui atsparios kriptografijos sistemos, kurios turėtų užtikrinti saugumą ir ateityje.
Biometrija tampa vis populiaresnė, bet ir ji nėra tobula. Pirštų atspaudai, veido atpažinimas ir akies rainelės skenavimas yra patogesni nei slaptažodžiai, bet juos taip pat galima suklastoti. Be to, jei jūsų biometrinis duomuo yra pavogtas, jo negalite pakeisti kaip slaptažodžio.
Decentralizuotos tapatybės sistemos, pagrįstos blockchain technologija, gali būti ateities sprendimas. Jos leistų jums kontroliuoti savo asmeninius duomenis, nepriklausomai nuo centralizuotų platformų, ir dalintis jais tik tada, kai tai būtina. Tokios sistemos dar tik kuriamos, bet jos gali iš esmės pakeisti tai, kaip tvarkome savo skaitmeninę tapatybę.
Saugumas prasideda nuo jūsų pačių sprendimų
Technologijos ir įstatymai gali daug padėti, bet galutinė atsakomybė už jūsų saugumą internete tenka jums patiems. Nė viena sistema nėra tobula, nė vienas įstatymas negali apsaugoti nuo visų grėsmių. Svarbiausia yra nuolatinis budumas, kritinis mąstymas ir noras mokytis.
Pradėkite nuo paprastų dalykų: naudokite stiprius, unikalius slaptažodžius kiekvienai svetainei, įjunkite dviejų veiksnių autentifikaciją, būkite atsargūs su nuorodomis ir priedais el. laiškuose, reguliariai atnaujinkite programinę įrangą. Šie paprasti žingsniai gali apsaugoti jus nuo daugybės grėsmių.
Jei dirbate versle, investuokite į kibernetinį saugumą proporcingai jūsų rizikai. Mažoms įmonėms gali pakakti bazinių priemonių ir išorės konsultantų, o didesnės organizacijos turėtų turėti savo kibernetinio saugumo komandas ir išsamius saugumo protokolus.
Ir pagaliau – nebijokite prašyti pagalbos. Jei kažko nesuprantate, jei kažkas atrodo įtartina, jei manote, kad tapote sukčių auka – kreipkitės į specialistus, policiją, savo banką. Ankstyvos reakcija dažnai lemia, ar pavyks išvengti didesnių nuostolių. Kibernetinis saugumas nėra vienkartinis veiksmas, o nuolatinis procesas, reikalaujantis dėmesio ir pastangų, bet apsimoka kiekviena investuota minutė.
