Kodėl sukčiai internete vis dar laimi
Kiekvieną dieną tūkstančiai žmonių praranda pinigus, asmeninius duomenis ar net tapatybę dėl internetinių sukčių. 2026 metais, nors technologijos tobulėja, sukčiai taip pat tampa vis gudresni. Jie nebėra tie nerangūs „nigerietiški princai” iš 2000-ųjų – šiandien tai profesionalūs nusikaltėliai, naudojantys dirbtinį intelektą, psichologiją ir pažangias technologijas.
Problema ta, kad daugelis žmonių vis dar mano, jog sukčiavimas – tai kažkas, kas nutinka tik naiviem ar vyresnio amžiaus žmonėms. Realybė kitokia. Nukentėti gali bet kas – nuo IT specialistų iki verslininkų. Sukčiai puikiai žino, kaip išnaudoti žmogiškąjį faktorių: skubą, pasitikėjimą, emocijas ar paprasčiausią dėmesio stoką.
Dažniausios sukčiavimo schemos, kurias reikia pažinti
Phishing’as yra seniausias, bet vis dar efektyviausias būdas. Tai ne tik el. laiškai iš „banko” – dabar tai gali būti SMS žinutė apie siuntos pristatymą, skambutis iš „policijos” ar net vaizdo skambutis su dirbtinio intelekto sugeneruotu jūsų draugo veidu. 2026 metais deepfake technologija tapo tokia prieinama, kad sukurti įtikinamą vaizdo ar garso įrašą gali bet kas.
Investicinės schemos taip pat evoliucionavo. Nebėra primityvių „uždirbk 500% per savaitę” pažadų. Dabar tai atrodo kaip profesionalios investicinės platformos su gražiais svetainių dizainais, „klientų atsiliepimais” ir netgi licencijomis (suklastotomis, žinoma). Ypač populiarios kriptovaliutų schemos, kur sukčiai išnaudoja tai, kad daugelis žmonių vis dar nesupranta, kaip veikia blockchain technologija.
Romantiniai sukčiai taip pat neprarado populiarumo. Jie kuria netikrus profilius pažinčių programėlėse, mėnesius kuria emocinius ryšius, o tada prašo pinigų „skubiai operacijai” ar „bilietui atvykti pas tave”. Dirbtinis intelektas leidžia jiems tuo pačiu metu valdyti šimtus tokių „santykių”.
Darbo pasiūlymai, kurie reikalauja iš anksto sumokėti už mokymus, įrangą ar „registraciją”, taip pat klesti. Ypač pažeidžiami žmonės, ieškantys nuotolinio darbo ar papildomų pajamų.
Kaip atpažinti sukčių požymius
Pirmas ir svarbiausias signalas – skuba. Jei kas nors spaudžia jus priimti sprendimą dabar, šią minutę, be laiko pagalvoti – tai beveik visada raudona vėliavėlė. Tikri bankai, institucijos ar verslo partneriai niekada nereikalaus momentinių sprendimų.
Antra – per geri pasiūlymai. Jei kažkas atrodo per gerai, kad būtų tiesa, greičiausiai taip ir yra. Niekas nedalins pinigų veltui, niekas nepasiūlys „garantuotos” 50% grąžos per mėnesį. Finansų rinkose tokių garantijų tiesiog neegzistuoja.
Trečia – prašymai pateikti asmeninius duomenis ar pinigus neįprastais būdais. Jokia teisėta organizacija neprašys jūsų slaptažodžių, PIN kodų ar neprašys pervesti pinigų į asmeninę sąskaitą. Jei prašoma sumokėti kriptovaliuta, dovanų kortelėmis ar per pinigų pervedimo paslaugas – tai beveik tikrai sukčiavimas.
Ketvirtasis požymis – klaidos ir netikslumai. Nors sukčiai tapo profesionalesni, vis dar galima pastebėti kalbos klaidų, keistų formuluočių ar netikslumų logotipuose ir dizaine. Tiesa, su dirbtinio intelekto pagalba šių klaidų mažėja, todėl negalima pasikliauti tik šiuo požymiu.
Praktiniai apsaugos būdai kasdienybėje
Dviejų faktorių autentifikacija turėtų būti įjungta visur, kur tik įmanoma. Taip, tai šiek tiek nepatogu, bet tai vienas efektyviausių būdų apsaugoti savo paskyras. Net jei sukčiai gautų jūsų slaptažodį, be antrojo faktoriaus jie negalės prisijungti.
Slaptažodžių valdymo programos – ne prabanga, o būtinybė. Naudoti tą patį slaptažodį keliose vietose 2026 metais yra savižudybė. Programos kaip Bitwarden, 1Password ar KeePass leidžia turėti unikalius, sudėtingus slaptažodžius kiekvienai paslaugai, o jums reikia atsiminti tik vieną pagrindinį.
Reguliarūs programinės įrangos atnaujinimai – tai ne tik naujos funkcijos, bet ir saugumo spragų taisymai. Daugelis įsilaužimų įvyksta būtent per senas, neatnaujintas programas. Įjunkite automatinius atnaujinimus, kur tik galima.
Atsargumas su viešais Wi-Fi tinklais. Niekada nevykdykite jautrių operacijų (bankininkystė, slaptažodžių keitimas) per viešą Wi-Fi be VPN. Sukčiai dažnai stebi viešus tinklus ir gali perimti jūsų duomenis.
Nuolatinis sąskaitų stebėjimas. Patikrinkite savo banko sąskaitas bent kartą per savaitę. Kuo greičiau pastebėsite įtartiną operaciją, tuo didesnė tikimybė susigrąžinti pinigus. Daugelis bankų siūlo momentines pranešimus apie kiekvieną operaciją – įjunkite juos.
Ką daryti, jei jau tapote auka
Pirmas žingsnis – nesigėdyti ir nepulti į paniką. Sukčiavimo aukos dažnai tyli dėl gėdos, bet tai tik padeda sukčiams. Kuo greičiau imsite veikti, tuo didesnė tikimybė sumažinti žalą.
Nedelsiant susisiekite su savo banku, jei buvo atliktos finansinės operacijos. Daugelis bankų turi 24/7 pagalbos linijas ir gali užblokuoti sąskaitas ar operacijas. Lietuvos bankai 2026 metais turi gerėjančias sistemas greitai reaguoti į sukčiavimo atvejus, bet viskas priklauso nuo to, kaip greitai pranešite.
Pakeiskite visus slaptažodžius. Ne tik to paskyros, kuri buvo pažeista, bet visų, kur naudojote panašius slaptažodžius. Taip, tai varginantis darbas, bet būtinas.
Užfiksuokite visus įrodymus. Išsaugokite ekrano kopijas, el. laiškus, žinutes, skambučių įrašus – viską, kas gali padėti tyrimui. Neištrinkite nieko, net jei atrodo nesvarbų.
Teisinės apsaugos galimybės Lietuvoje
Lietuvos baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę už sukčiavimą, tapatybės vagystę ir kitus su tuo susijusius nusikaltimus. Sukčiavimas gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų, priklausomai nuo padarinių masto.
Kreipimasis į policiją yra būtinas žingsnis. Net jei manote, kad praradote nedidelę sumą ar kad policija nieko nedarys – vis tiek praneškite. Kiekvienas pranešimas padeda kurti bendrą vaizdą apie sukčių veiklą ir gali padėti sustabdyti juos ateityje. Be to, be policijos pranešimo bus sunku reikalauti kompensacijos iš draudimo bendrovės ar banko.
Finansų nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) Lietuvoje specializuojasi būtent tokiuose nusikaltimuose. Jei suma yra didelė ar schema sudėtinga, galite kreiptis tiesiogiai į juos.
Vartotojų teisių apsaugos tarnyba gali padėti, jei nukentėjote nuo nesąžiningų verslo praktikų ar suklastotų prekių pardavimo. Jie gali inicijuoti patikrinimus ir skirti baudas pažeidėjams.
Europos vartotojų centras Lietuvoje padeda, kai sukčiai veikia iš kitų ES šalių. Jie gali tarpininkauti ir padėti išspręsti ginčus be teismo.
Teismas – paskutinė instancija, bet kartais būtina. Jei žinote sukčių tapatybę ir turite įrodymų, galite pareikšti civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo. Tiesa, praktiškai tai dažnai sudėtinga, nes sukčiai veikia anonimiškai ar iš užsienio.
Bankai ir jų atsakomybė
Lietuvos bankai 2026 metais turi gerokai griežtesnes priemones kovai su sukčiavimu nei prieš kelerius metus. Mokėjimų paslaugų įstatymas numato, kad bankas privalo atlyginti nuostolius, jei operacija buvo neautorizuota, nebent įrodo, kad klientas elgėsi aplaidžiai ar sukčiavo pats.
Čia svarbi smulkmena – kas laikoma aplaidumu. Jei atidavėte savo slaptažodžius ar PIN kodą sukčiams, bankas greičiausiai atsisakys atlyginti žalą. Tačiau jei buvote apgauti sudėtingesnėmis schemomis, kur sukčiai panaudojo socialinę inžineriją ar technologines priemones, situacija gali būti kitokia.
Lietuvos bankas (centrinė bankininkystės institucija) yra nustatęs taisykles, kaip bankai turi reaguoti į sukčiavimo atvejus. Jei manote, kad jūsų bankas netinkamai sureagavo ar atsisakė atlyginti pagrįstą žalą, galite skųstis Lietuvos bankui ar Bankų ginčų komisijai.
Svarbu žinoti, kad turite pranešti apie įtartiną operaciją kuo greičiau – paprastai per 13 mėnesių nuo operacijos datos, bet praktiškai kuo greičiau, tuo geriau. Kai kurie bankai Lietuvoje jau naudoja dirbtinio intelekto sistemas, kurios automatiškai aptinka įtartiną veiklą ir blokuoja operacijas, bet jos nėra tobulos.
Kaip ateitis atrodo ir ką tai reiškia mums
Technologijos tobulėja abiem pusėm. Sukčiai naudoja dirbtinį intelektą, deepfake, automatizuotus botus ir vis sudėtingesnes schemas. Tuo pačiu apsaugos priemonės taip pat gerėja – biometrinė autentifikacija, blockchain pagrįsti saugumo sprendimai, pažangūs sukčiavimo aptikimo algoritmai.
Lietuvoje, kaip ir visoje ES, reguliavimas griežtėja. 2026 metais veikia atnaujinti GDPR reikalavimai, griežtesnės bankininkystės taisyklės, nauji kibernetinio saugumo standartai. Tai gerai, bet kartu reiškia, kad mums visiems reikia būti labiau informuotiems ir atsakingiems už savo saugumą.
Švietimas yra raktas. Mokyklose, darbo vietose, viešosiose institucijose turėtų būti reguliarūs mokymai apie kibernetinį saugumą. Tai turėtų būti tokia pat bazinė žinių dalis kaip skaitymas ar rašymas. Deja, kol kas to trūksta.
Bendruomenės vaidmuo taip pat svarbus. Kalbėkite su šeima, draugais, kolegomis apie sukčiavimo schemas. Dalijantis patirtimi ir žiniomis, sukuriame kolektyvinę apsaugą. Sukčiai remiasi tuo, kad žmonės tyli ir nesikonsultuoja su kitais prieš priimant sprendimus.
Galiausiai, sveikas skepticizmas internete nėra paranoja – tai protinga atsargumo priemonė. Netikėkite viskuo, ką matote ekrane. Patikrinkite informaciją iš kelių šaltinių. Klauskite savęs: kodėl man siūlomas šis pasiūlymas? Kas iš to gauna naudos? Jei atsakymai neaiškūs – geriau susilaikyti.
Apsauga nuo sukčiavimo internete nėra vienkartinis veiksmas, o nuolatinė praktika. Tai kaip fizinis saugumas – užrakiname duris, žiūrime, kam atidarome, nešvaistome asmeninės informacijos. Skirtumas tik tas, kad skaitmeniniame pasaulyje durys nematomas, o pavojai ne visada akivaizdūs. Bet principai tie patys: budrumas, žinios ir sveiko proto naudojimas. Niekas negali garantuoti šimtaprocentinio saugumo, bet galime žymiai sumažinti riziką, jei elgsimės atsakingai ir išmanysime grėsmes.
