Kodėl vis dar tampame aukomis
Internetas šiandien – tai ne tik informacijos šaltinis ar pramogų erdvė, bet ir vieta, kur sukčiai dirba viršvalandžius. Kiekvienais metais jų metodai tobulėja, o mes, vartotojai, dažnai lieka žingsniu ar net dviem atsilikę. 2026-aisiais situacija nepasikeitė į gerąją pusę – priešingai, dirbtinio intelekto technologijos suteikė sukčiams dar daugiau įrankių.
Daug kas mano, kad sukčiavimas internete – tai kažkas, kas nutinka kitiems. Kol nepatiriate to patys. Problema ta, kad net protingi, išsilavinę žmonės kartais paspaudžia ne tą nuorodą ar patiki netikra istorija. Nes sukčiai nebedirba pagal senus šablonus – jie kuria įtikinamas situacijas, naudoja psichologinius triukus ir išnaudoja mūsų emocijas.
Statistika rodo, kad daugiau nei 60% Lietuvos gyventojų bent kartą yra susidūrę su sukčiavimo bandymu internete. Tačiau tik maža dalis apie tai praneša atitinkamoms institucijoms. Kodėl? Dažnai dėl gėdos, nevilties ar tiesiog nežinojimo, ką daryti.
Populiariausi sukčiavimo būdai dabar
Phishing’as – tai vis dar numeris vienas. Gaunate laišką tariamai iš banko, „Sodros”, „Maximos” ar kitos žinomos įmonės. Dizainas tobulas, logotipai tikri, net el. pašto adresas atrodo beveik teisėtai. Prašoma skubiai atnaujinti duomenis, patvirtinti tapatybę ar išspręsti kažkokią problemą. Paspaudžiate nuorodą – ir jau esate sukčių tinkle.
Socialinė inžinerija tapo dar rafinuotesnė. Sukčiai nebepasitenkina primityviais laiškais apie laimėtą loteriją. Dabar jie kuria sudėtingas schemas: gali paskambinti apsimetę policijos pareigūnais, tyrėjais ar net artimųjų draugais. Su dirbtinio intelekto pagalba jie gali klonuoti balsus, sukurti įtikinamų vaizdo įrašų. Teko girdėti atvejų, kai žmonės pervesdavo pinigus, nes „matė” vaizdo skambučio metu savo giminaičio veidą ir girdėjo jo balsą.
Investicinės platformos, kurios žada greitą pelną – klasika, kuri nesensta. Socialiniuose tinkluose matote reklamą apie kriptovaliutų prekybą, akcijų investicijas ar kitokius „garantuotus” pelnus. Užsiregistruojate, įmokate pradinę sumą, galbūt net pamatote, kaip jūsų „investicija” auga. Bet kai bandote išsiimti pinigus – platforma dingsta arba prašo papildomų mokesčių.
Melagingos parduotuvės e-komercijoje klesti. Ypač prieš šventes. Prekė kainuoja perpus pigiau nei kitur, nuotraukos gražios, atsiliepimai teigiami (žinoma, suklastoti). Sumokate, o prekė arba niekada neatkeliauja, arba atkeliauja visiškai kitokia nei užsakėte.
Kaip atpažinti pavojų prieš jį patiriant
Pirmasis ženklas – skubėjimas. Sukčiai visada kuria dirbtinį laiko spaudimą. „Pasiūlymas galioja tik šiandien”, „Jūsų sąskaita bus užblokuota per 24 valandas”, „Skubiai patvirtinkite duomenis”. Bet kokia teisėta organizacija suteiks jums pakankamai laiko apsispręsti.
Antrasis – prašymas pateikti asmeninius duomenis ar slaptažodžius. Jokie bankai, institucijos ar rimtos įmonės niekada neprašys jūsų slaptažodžių, PIN kodų ar pilnų kortelės duomenų el. paštu ar telefonu. Niekada. Jei prašo – tai 100% sukčiavimas.
Trečiasis – kalbos klaidos ir keistas formulavimas. Nors sukčiai tobulėja, daugelis jų vis dar naudoja automatinį vertimą ar dirba iš užsienio. Atidžiai perskaitykite tekstą – jei pastebite keistų formuluočių, netaisyklingos gramatikos ar netinkamo stiliaus, tai raudonas signalas.
Ketvirtasis – per gera, kad būtų tiesa. Jei kažkas siūlo jums greitai praturtėti, gauti neįtikėtiną nuolaidą ar išspręsti visas problemas vienu mygtuko paspaudimu – sustokite. Pasaulyje nėra nemokamų pietų, o tikri pelningi pasiūlymai neatkeliauja per atsitiktinius el. laiškus.
Patikrinkite URL adresą. Tikros svetainės adresas bus tikslus, be raidžių klaidų. Sukčiai dažnai naudoja panašius domenus: vietoj „maxima.lt” gali būti „maximа.lt” (su kirilicos raide), arba „maxima-akcija.lt”. Viena raidė, vienas brūkšnelis – ir jau esate klaidingoje svetainėje.
Technologiniai įrankiai jūsų apsaugai
Dviejų veiksnių autentifikacija (2FA) – tai ne pasirinktinė funkcija, o būtinybė. Įjunkite ją visur, kur tik galima: el. pašte, socialiniuose tinkluose, bankų programėlėse. Net jei kažkas sužinotų jūsų slaptažodį, be papildomo kodo iš jūsų telefono ar autentifikavimo programėlės jie nieko nepadarys.
Slaptažodžių tvarkyklės – investicija į ramybę. Žmonės dažnai naudoja tuos pačius slaptažodžius keliose vietose arba kuria lengvai atspėjamus variantus. Slaptažodžių tvarkyklė sugeneruos sudėtingus, unikalius slaptažodžius kiekvienai svetainei ir saugiai juos saugos. Reikia įsiminti tik vieną pagrindinį slaptažodį.
Antivirusinė programinė įranga ir ugniasienės – ne tik dideliems biznio kompiuteriams. Jūsų asmeninis kompiuteris ir telefonas taip pat pažeidžiami. Gera antivirusinė programa gali blokuoti kenkėjiškas svetaines, aptikti įtartinus failus ir įspėti apie galimus pavojus.
VPN naudojimas viešuose Wi-Fi tinkluose. Kavinėje ar oro uoste prisijungiate prie nemokamo interneto? Sukčiai gali stebėti jūsų veiklą, perimti duomenis. VPN užšifruoja jūsų ryšį ir padaro jį nematoma tretiesiems asmenims.
Reguliarūs programinės įrangos atnaujinimai – nuobodu, bet būtina. Kiekvienas atnaujinimas paprastai taiso saugumo spragas. Atidėliojant atnaujinimus, paliekate duris atvertas sukčiams.
Ką daryti, jei jau tapote auka
Pirmas žingsnis – nesigėdykite ir nepanikuokite. Tai nutinka daugeliui žmonių, ir kuo greičiau imsite veikti, tuo didesnė tikimybė sumažinti žalą.
Jei perdavėte banko kortelės duomenis ar pastebėjote įtartinų operacijų – nedelsiant skambinkite į savo banką. Daugelis bankų turi 24/7 pagalbos linijas. Užblokuokite korteles, sustabdykite įtartinas operacijas. Kuo greičiau tai padarysite, tuo mažesnė tikimybė, kad sukčiai spės ištuštinti jūsų sąskaitą.
Pakeiskite visus slaptažodžius. Ne tik tame paskyroje, kur įvyko incidentas, bet visose, kur naudojote panašius slaptažodžius. Pradėkite nuo el. pašto – tai pagrindinė jūsų skaitmeninės tapatybės dalis.
Praneškite policijai. Kreipkitės į Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrių arba užpildykite elektroninį pranešimą per Lietuvos policijos svetainę. Taip, galbūt jūsų pinigų ir neatgaus, bet kiekvienas pranešimas padeda formuoti bendrą vaizdą, sekti sukčių schemas ir galbūt užkirsti kelią kitiems nusikaltimams.
Informuokite kitus. Jei sukčiavimas įvyko per socialinį tinklą – praneškite platformai. Jei per el. paštą – pažymėkite kaip „spam” arba „phishing”. Jei tai buvo melaginga parduotuvė – palikite įspėjimus atitinkamose vartotojų apsaugos svetainėse.
Teisinė apsauga ir institucijos, kurios gali padėti
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) – jūsų sąjungininkas, kai susiduriate su nesąžiningais pardavėjais internete. Jie priima skundus, konsultuoja dėl vartotojų teisių, gali inicijuoti patikrinimus ir skirti baudas pažeidėjams. Kreipimasis nemokamas.
Lietuvos bankas – jei problema susijusi su finansinėmis paslaugomis, mokėjimo įstaigomis ar elektroniniais pinigais. Jie prižiūri finansų sektorių ir gali padėti sprendžiant ginčus su bankais ar kitomis finansinėmis įstaigomis.
Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) – kai susiduriate su problemomis, susijusiomis su elektroniniais ryšiais, telefono numerių piktnaudžiavimu ar nesąžiningais telekomunikacijų paslaugų teikėjais.
Kibernetinio saugumo centras – konsultuoja dėl kibernetinių incidentų, padeda įmonėms ir piliečiams stiprinti savo skaitmeninį saugumą. Jų svetainėje rasite daug naudingos informacijos apie aktualias grėsmes.
Teisė į kompensaciją. Nuo 2026 metų Lietuvoje veikia sustiprintos vartotojų apsaugos nuostatos dėl sukčiavimo internete. Jei nukentėjote dėl nesąžiningos komercinės veiklos, turite teisę reikalauti ne tik grąžinti sumokėtus pinigus, bet ir kompensacijos už patirtą žalą. Tačiau tam reikia turėti įrodymų – išsaugokite visą korespondenciją, ekrano kopijas, mokėjimo patvirtinimus.
Bankų atsakomybė taip pat išplėsta. Jei sukčiai pasinaudojo jūsų banko sąskaita, o jūs nedelsdami (paprastai per 24 valandas) pranešėte apie tai bankui, bankas privalo kompensuoti nuostolius, išskyrus atvejus, kai įrodoma jūsų akivaizdus aplaidumas ar tyčia.
Prevencija kaip gyvenimo būdas
Švietimas prasideda namuose. Jei turite vyresnių šeimos narių, kurie nėra tokie technologiškai rafinuoti – skirkite laiko jiems paaiškinti pagrindines taisykles. Būtent vyresnio amžiaus žmonės dažniausiai tampa sukčiavimo aukomis, nes mažiau įtaria ir labiau pasitiki.
Kritinis mąstymas – geriausias antivirusas. Prieš paspausdami bet kokią nuorodą, prieš pateikdami asmeninius duomenis, prieš pervesdami pinigus – sustokite ir pagalvokite. Ar tai logiška? Ar tai tikrai ta įmonė, už kurią apsimeta? Ar nėra lengvesnio būdo patikrinti informaciją?
Reguliarus informacijos atnaujinimas. Sukčių metodai keičiasi, todėl verta periodiškai paskaityti apie naujas schemas. Lietuvos policija, bankai ir kibernetinio saugumo organizacijos reguliariai skelbia įspėjimus apie aktualias grėsmes.
Pasitikėjimo principas – geriau pernelyg atsargus nei per daug pasitikintis. Jei kažkas atrodo įtartina, greičiausiai taip ir yra. Geriau kartą daugiau patikrinti, paskambinti į oficialų įmonės numerį (ne tą, kurį nurodė įtartinas asmuo), paieškoti informacijos internete.
Mokykite vaikus nuo mažens. Šiandien vaikai naudojasi internetu anksčiau nei išmoksta skaityti. Jiems reikia aiškinti, kad ne viskas, kas internete, yra tiesa, kad negalima dalintis asmeniniu informacija su nepažįstamais, kad nemokamos dovanos dažnai kainuoja labai brangiai.
Kai ateitis susitinka su dabarties iššūkiais
Žvelgiant į priekį, situacija su sukčiavimu internete greičiausiai taps dar sudėtingesnė. Dirbtinis intelektas, deepfake technologijos, vis sudėtingesnės socialinės inžinerijos schemos – visa tai laukia mūsų artimiausiais metais. Tačiau kartu tobulėja ir apsaugos priemonės.
Biometrinė autentifikacija tampa standartu – veido atpažinimas, pirštų atspaudai, akies rainelės skenavimas. Tai apsunkina sukčių darbą, nors ir nekuria absoliučios apsaugos. Blokų grandinės technologijos padeda užtikrinti sandorių skaidrumą ir saugumą. Dirbtinio intelekto algoritmai mokosi atpažinti sukčiavimo bandymus greičiau nei bet kada anksčiau.
Bet svarbiausia – mūsų pačių budrumo ir atsakomybės jausmas. Jokia technologija nepakeis sveiko proto ir kritinio mąstymo. Internetas suteikia neįtikėtinų galimybių, bet kartu reikalauja nuolatinio budrumu. Tai ne paranoja, o tiesiog šiuolaikinio gyvenimo realybė.
Apsaugoti save nuo sukčiavimo internete – tai ne vienkartinis veiksmas, o nuolatinis procesas. Tai kaip sveikata: reikia reguliariai rūpintis, atkreipti dėmesį į įspėjamuosius ženklus ir nedelsti kreiptis pagalbos, kai kažkas ne taip. Gera žinia ta, kad turime vis daugiau įrankių, žinių ir teisinių mechanizmų, kurie padeda. Bloga žinia – sukčiai taip pat turi. Todėl lenktynės tęsiasi, ir kiekvienas iš mūsų – dalyvis, nesvarbu, ar to norime, ar ne.
