Kodėl internetiniai sukčiai tampa vis įžūlesni
Pastaraisiais metais internetiniai sukčiai tapo ne tik drąsesni, bet ir žymiai profesionalesni. 2026 metais jie naudoja dirbtinio intelekto įrankius, kurie leidžia sukurti beveik neįmanoma atpažįstamus klastotus el. laiškus, vaizdo įrašus ir net telefono skambučius. Jau nebepakanka tiesiog žinoti, kad reikia būti atsargiems – reikia suprasti, kaip veikia šiuolaikinės sukčiavimo schemos ir kokias konkrečias apsaugos priemones galima taikyti.
Daugelis žmonių vis dar mano, kad sukčiai taikosi tik į vyresnio amžiaus žmones ar technologiškai neišprususius asmenis. Tai yra pavojingas mitas. Šiandien sukčiai puikiai žino, kaip manipuliuoti bet kurio amžiaus ir išsilavinimo žmonėmis, naudodami psichologinius trigerius – skubą, baimę, smalsumą ar net altruizmą. Pavyzdžiui, labai paplitusios schemos, kai apsimetama artimais žmonėmis, kuriems skubiai reikalinga finansinė pagalba.
Statistika rodo, kad vidutinis nuostolis vienam nukentėjusiam asmeniui nuo internetinių sukčių 2025 metais siekė apie 2300 eurų. Tačiau dar skaudesnės būna psichologinės pasekmės – žmonės jaučiasi apgauti, pažeminti ir neretai bijo apie tai kalbėti net artimiesiems. Todėl prevencija yra ne tik finansinis, bet ir psichologinio saugumo klausimas.
Atpažinkite dažniausias sukčiavimo schemas
Pirmasis žingsnis apsisaugant nuo sukčių – mokėti atpažinti jų naudojamus metodus. Viena populiariausių schemų išlieka phishing – bandymai gauti jūsų prisijungimo duomenis ar finansinę informaciją per klastotus el. laiškus ar žinutes. 2026 metais šie laiškai atrodo nepriekaištingai profesionalūs, su tiksliais logotipais, taisyklinga kalba ir net autentiškais siuntėjų adresais.
Dar viena grėsmė – investicinės schemos, kurios žada neįtikėtinai didelį pelną per trumpą laiką. Kriptovaliutų, NFT ir kitų skaitmeninių aktyvų populiarumas sukūrė puikią dirvą sukčiams. Jie kuria įtikinamą atrodančias platformas, samdo „ekspertus” socialiniuose tinkluose ir net organizuoja internetinius seminarus, kuriuose aiškina savo „unikalią” investavimo strategiją.
Romantiniai sukčiai taip pat išlieka aktyvūs. Jie kuria ilgalaikius santykius pažinčių programėlėse ar socialiniuose tinkluose, palaipsniui įgauna pasitikėjimą ir galiausiai prašo pinigų įvairiems „nenumatytiems” atvejams. Dirbtinio intelekto pagalba jie gali palaikyti pokalbius su dešimtimis aukų vienu metu, pritaikydami savo istoriją kiekvieno asmens poreikiams.
Techninio palaikymo sukčiai skambina ar rašo, apsimetę banko, telekomunikacijų ar IT kompanijų darbuotojais. Jie teigia, kad jūsų sąskaitoje pastebėta įtartina veikla arba kad jūsų kompiuteris užkrėstas virusu. Tada prašo nuotolinės prieigos prie jūsų įrenginio ar tiesiogiai finansinės informacijos.
Praktinės apsaugos priemonės kasdieniam gyvenimui
Stiprūs ir unikalūs slaptažodžiai yra pirmoji gynybos linija. Naudokite slaptažodžių valdymo programas, kurios generuoja ir saugo sudėtingus slaptažodžius kiekvienai paskyrai atskirai. Niekada nenaudokite to paties slaptažodžio keliose svetainėse. Geras slaptažodis turėtų būti bent 12 simbolių ilgio ir apimti didžiąsias bei mažąsias raides, skaičius ir specialiuosius simbolius.
Dviejų veiksnių autentifikacija (2FA) yra būtina visoms svarbioms paskyroms – el. paštui, bankininkystei, socialiniams tinklams. Geriausia naudoti autentifikavimo programėles kaip Google Authenticator ar Authy, o ne SMS žinutes, nes pastarąsias galima perimti. Kai kurios paslaugos jau siūlo biometrinį autentifikavimą ar fizines saugumo raktas – tai dar saugesni variantai.
Reguliariai atnaujinkite visas programas ir operacines sistemas. Daugelis kibernetinių atakų išnaudoja žinomas saugumo spragas, kurios jau buvo ištaisytos naujesnėse versijose. Įjunkite automatinius atnaujinimus, kad nepraleistumėte svarbių saugumo pataisų.
Būkite atsargūs su viešaisiais Wi-Fi tinklais. Niekada nevykdykite jautrių operacijų – bankinių pavedimų, prisijungimų prie svarbių paskyrų – naudodami viešą interneto prieigą kavinėje ar oro uoste. Jei būtinai reikia, naudokite VPN (virtualų privatų tinklą), kuris užšifruoja jūsų duomenų srautą.
Kaip elgtis su įtartinais kontaktais
Kai gaunate netikėtą el. laišką, žinutę ar skambutį, kuriame prašoma pateikti asmeninę informaciją ar atlikti skubų veiksmą, sustokite ir pagalvokite. Sukčiai visada kuria skubos jausmą – „jūsų sąskaita bus užblokuota per 24 valandas”, „šis pasiūlymas galioja tik šiandien”, „jūsų artimajam nutiko nelaimė”. Tai yra raudonos vėliavėlės.
Niekada nespauskite nuorodų el. laiškuose ar žinutėse, jei nesate tikri dėl siuntėjo. Vietoj to, atidarykite naršyklę ir rankiniu būdu įveskite oficialų įmonės svetainės adresą. Jei bankas ar kita organizacija teigia, kad yra problema, paskambinkite jiems patys naudodami oficialų telefono numerį, kurį rasite jų svetainėje ar ankstesnėje korespondencijoje.
Patikrinkite siuntėjo el. pašto adresą atidžiai. Sukčiai dažnai naudoja adresus, kurie atrodo panašūs į tikrus, bet turi nedidelius skirtumus – pavyzdžiui, „[email protected]” vietoj „[email protected]”. Taip pat atkreipkite dėmesį į kalbos kokybę – nors 2026 metais dirbtinis intelektas gali generuoti gerą tekstą, kartais vis tiek pasitaiko keistų formuluočių ar netikslumų.
Jei kažkas prašo pinigų, net jei tai atrodo kaip jūsų artimas žmogus ar kolega, patvirtinkite tapatybę kitu būdu. Paskambinkite tiesiogiai, paprašykite vaizdo skambučio ar užduokite klausimą, į kurį galėtų atsakyti tik tikrasis asmuo. Sukčiai gali sukurti įtikinamą balsą ar net vaizdo įrašą naudodami dirbtinį intelektą, todėl papildomas patvirtinimas yra būtinas.
Ką daryti, jei tapote sukčiavimo auka
Jei įtariate, kad buvote apgauti, veikite greitai. Kuo greičiau imsite veiksmus, tuo didesnė tikimybė sumažinti žalą. Pirmiausia, jei pateikėte banko kortelės duomenis ar prisijungimo informaciją, nedelsiant susisiekite su savo banku ir užblokuokite korteles bei paskyras. Dauguma bankų turi 24/7 pagalbos linijas būtent tokiems atvejams.
Pakeiskite visus slaptažodžius paskyroms, kurios galėjo būti pažeistos. Jei naudojote tą patį slaptažodį keliose vietose, pakeiskite juos visus. Įjunkite dviejų veiksnių autentifikaciją, jei jos dar neturėjote.
Praneškite apie incidentą atitinkamoms institucijoms. Lietuvoje galite kreiptis į Lietuvos kriminalinės policijos biuro Kibernetinių nusikaltimų tyrimo skyrių. Taip pat naudinga pranešti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, ypač jei sukčiavimas susijęs su prekyba ar paslaugomis. Jei nukentėjote nuo tapatybės vagystės, praneškite ir Registrų centrui.
Surinkite visus įrodymus – ekrano kopijas, el. laiškus, žinutes, banko operacijų istorijas. Tai bus būtina teikiant skundą policijai ir bandant susigrąžinti pinigus. Net jei manote, kad praradote nedidelę sumą, pranešimas gali padėti sulaikyti sukčius ir apsaugoti kitus žmones.
Teisinės apsaugos galimybės Lietuvoje
Lietuvos teisė numato keletą mechanizmų, kaip ginti savo teises nukentėjus nuo internetinių sukčių. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, sukčiavimas yra nusikaltimas, už kurį gresia laisvės atėmimas iki šešerių metų. Jei sukčiavimas buvo didelio masto arba padarė didelę turtinę žalą, bausmė gali būti dar griežtesnė.
Tačiau realybė yra ta, kad daugelis internetinių sukčių veikia iš užsienio jurisdikcijų, dažnai iš šalių, kurios nekooperuoja su Europos teisėsaugos institucijomis. Tai žymiai apsunkina jų persekiojimą ir pinigų susigrąžinimą. Vis dėlto pranešti policijai vis tiek verta – kaupiama statistika, kuri padeda formuoti prevencijos strategijas, o kartais pavyksta sulaikyti sukčius, veikiančius Lietuvoje ar Europos Sąjungoje.
Nuo 2025 metų Europos Sąjungoje galioja sugriežtinti reikalavimai finansų įstaigoms dėl atsakomybės už nesankcionuotas operacijas. Jei jūsų pinigai buvo pavogti dėl banko saugumo sistemos trūkumų, bankas gali būti įpareigotas kompensuoti nuostolius. Tačiau jei patys savanoriškai pateikėte prisijungimo duomenis ar patvirtinote operaciją, atsakomybė gali būti perkeliama jums.
Vartotojų teisių apsaugos įstatymas taip pat suteikia tam tikrą apsaugą, ypač kai perkate prekes ar paslaugas internetu. Jei pardavėjas pasirodė esąs sukčius, galite reikalauti pinigų grąžinimo per 14 dienų nuo pirkimo. Mokėjimo paslaugų teikėjai, tokie kaip PayPal ar kreditinių kortelių įmonės, dažnai turi pirkėjų apsaugos programas, kurios gali padėti susigrąžinti pinigus.
Švietimas ir bendruomenės vaidmuo
Individualios apsaugos priemonės yra svarbios, bet nepakankamos. Reikia platesnio visuomenės švietimo ir bendruomenės įsitraukimo. Mokyklose ir universitetuose turėtų būti dėstomi skaitmeninės raštingumo ir kibernetinio saugumo pagrindai. Tai turėtų būti ne vienkartinė paskaita, o nuolatinė ugdymo dalis, nes grėsmės nuolat keičiasi.
Darbovietėse turėtų būti organizuojami reguliarūs darbuotojų mokymai apie kibernetinį saugumą. Daugelis įmonių jau atlieka simuliuotus phishing testus – siunčia darbuotojams klastotus el. laiškus ir stebi, kas paspaudžia nuorodas. Tai padeda identifikuoti pažeidžiamas vietas ir suteikti papildomą mokymą tiems, kuriems jo reikia.
Šeimose svarbu kalbėti apie internetinį saugumą su visais nariais – nuo vaikų iki senelių. Vyresnio amžiaus žmonės dažnai yra pažeidžiamesni, nes mažiau susipažinę su technologijomis, todėl jiems reikia papildomo dėmesio ir kantraus paaiškinimo. Vaikai ir paaugliai, nors ir užaugę su technologijomis, gali būti pernelyg pasitikintys ir nepakankamai atsargūs.
Bendruomenės lygmeniu naudinga dalintis informacija apie naujas sukčiavimo schemas. Socialiniai tinklai, vietos naujienlaiškiai, bendruomenių centrai gali būti puikios platformos skleisti įspėjimus. Kai žmonės girdi apie konkrečius atvejus savo aplinkoje, jie tampa budesni ir atsargesni.
Kaip kurti saugią skaitmeninę ateitį
Žvelgiant į ateitį, technologijos ir toliau vystysis, o kartu su jomis – ir sukčių metodai. Dirbtinis intelektas, kvantiniai kompiuteriai, išplėstinė realybė – visos šios technologijos gali būti panaudotos tiek gėriui, tiek blogiui. Todėl svarbu ne tik reaguoti į esamas grėsmes, bet ir proaktyviai galvoti apie ateities saugumą.
Biometrinė autentifikacija tampa vis populiaresnė ir patikimesnė. Veido atpažinimas, pirštų atspaudai, akies rainelės skenavimas – tai metodai, kuriuos sunkiau suklastoti nei slaptažodžius. Tačiau ir čia reikia būti atsargiems – biometriniai duomenys, kartą pavogti, negali būti pakeisti kaip slaptažodis.
Blockchain technologija ir decentralizuoti tapatybės valdymo sprendimai gali suteikti daugiau kontrolės žmonėms dėl jų asmeninių duomenų. Vietoj to, kad daugybė įmonių laikytų jūsų duomenis savo serveriuose, galėtumėte patys kontroliuoti, kas ir kada turi prieigą prie jūsų informacijos.
Reguliavimo institucijos ir technologijų įmonės turi glaudžiau bendradarbiauti kuriant saugesnes sistemas. Europos Sąjungos skaitmeninių paslaugų aktas (Digital Services Act) ir skaitmeninių rinkų aktas (Digital Markets Act) jau nustato griežtesnius reikalavimus platformoms, bet reikia ir toliau tobulinti šias priemones.
Galiausiai, svarbiausias dalykas yra išlaikyti sveiką skepticizmą ir kritinį mąstymą. Jei kažkas atrodo per gera, kad būtų tiesa, greičiausiai taip ir yra. Jei jaučiate spaudimą priimti skubų sprendimą, sustokite ir pasikonsultuokite su patikimu asmeniu. Technologijos gali padėti apsisaugoti, bet jūsų sąmoningumas ir atsargumas lieka stipriausia apsauga. Internetiniai sukčiai tikisi, kad būsite neatsargūs, skubūs ar per daug pasitikintys – nenusivylkite jiems.
