Kodėl sukčiavimas internete tampa vis sudėtingesnis
Prisimenu, kaip prieš keletą metų sukčiai siuntinėdavo primityvius el. laiškus su akivaizdžiomis klaidomis ir keistais prašymais. Šiandien situacija visiškai kitokia. 2026 metais susidūrėme su realybe, kur dirbtinis intelektas padeda sukčiams kurti beveik tobulus pranešimus, klonuoti balsus ir net generuoti vaizdo įrašus su realių žmonių veidais.
Statistika kalba pati už save – per pastaruosius dvejus metus internetinių sukčiavimo atvejų skaičius išaugo 340 procentų. Tai nėra vien technologijų problema. Sukčiai tapo psichologais, kurie puikiai supranta, kaip veikia žmogaus protas streso ar skubos situacijose. Jie žino, kada esame labiausiai pažeidžiami – pavargę po darbo, susirūpinę dėl artimųjų ar tiesiog skubantys.
Kas dar blogiau, sukčiavimo schemos tapo labai personalizuotos. Nebe atsitiktiniai šūviai į minią, o tiksliai nukreipti smūgiai, paremti informacija, kurią patys nesąmoningai paliksime socialiniuose tinkluose ar kitose platformose. Tad kaip gi apsiginti šioje nuolat besikeičiančioje kovoje?
Atpažinkite šiuolaikinius sukčiavimo būdus
Pirmiausia turime suprasti, su kuo kovojame. Senojo stiliaus „nigerietiško princo” laiškai beveik išnyko, bet jiems į vietą atėjo daug rafinuotesnės schemos.
Phishing’as naujame lygmenyje – tai jau nebėra tie patys negramatingi laiškai. Dabar gausite pranešimą, kuris atrodo tiksliai kaip jūsų banko, pašto ar net darbdavio komunikacija. Dizainas identiškas, logotipai tikri, net siuntėjo adresas gali atrodyti teisėtai. Vienintelis skirtumas – nuoroda veda į klonuotą svetainę, kur įvedę duomenis juos atiduodate tiesiai į sukčių rankas.
Socialinė inžinerija su AI pagalba tapo tikra košmaru. Sukčiai gali paskambinti jūsų artimojo balsu, prašydami skubios finansinės pagalbos. Technologija tokia pažengusi, kad net intonacijos ir kalbos ypatumai būna nukopijuoti. Yra užfiksuotų atvejų, kai žmonės pervedė dešimtis tūkstančių eurų, būdami įsitikinę, kad kalba su savo vaiku ar tėvais.
Investicinės piramidės ir kripto sukčiavimas įgavo naują pavidalą. Jums siūloma investuoti į dirbtinio intelekto valdomas sistemas, kvantines technologijas ar kitas futuristines sritis. Svetainės atrodo profesionaliai, yra „klientų atsiliepimai”, net galite matyti, kaip jūsų investicija „auga” realiuoju laiku. Kol bandysite išsiimti pinigus, suprasite, kad jų niekada nebuvo.
Romantiniai sukčiavimai taip pat evoliucionavo. Dirbtinis intelektas gali palaikyti pokalbius su dešimtimis aukų vienu metu, prisitaikydamas prie kiekvieno žmogaus charakterio ir poreikių. Profilis sukuriamas naudojant AI sugeneruotas nuotraukas, kurios neegzistuoja jokioje paieškoje pagal vaizdą.
Praktiniai apsisaugojimo būdai kasdienėje veikloje
Gerai, teorija svarbi, bet kas iš tikrųjų veikia praktikoje? Štai ką darau aš pats ir ką rekomenduoju visiems.
Dviejų veiksnių autentifikacija visur, kur tik įmanoma. Taip, tai nepatogu. Taip, tai užima papildomų kelių sekundžių. Bet žinote, kas dar nepatogiau? Bandyti atgauti pavogtas sąskaitas ir pinigus. Naudokite autentifikavimo programėles, ne SMS žinutes – SIM kortelės taip pat gali būti užgrobtos.
Slaptažodžių tvarkyklė – ne prabanga, o būtinybė. Žmonės vis dar naudoja tą patį slaptažodį dešimtyje skirtingų vietų. Kai viena svetainė būna nulaužta (o tai nutinka nuolat), sukčiai automatiškai bando tuos pačius prisijungimo duomenis visur kitur. Slaptažodžių tvarkyklė sugeneruoja unikalius, sudėtingus slaptažodžius kiekvienai svetainei, o jums reikia prisiminti tik vieną pagrindinį.
Kritiškai vertinkite skubos reikalaujančius pranešimus. Tai pagrindinis raudonas vėliavėlis. Teisėtos organizacijos niekada nereikalaus momentinių veiksmų ar grasins sąskaitos užblokavimų per kelias minutes. Jei gavote tokį pranešimą – sustokite. Nedarykite nieko skubiai. Paskambinkite į oficialų organizacijos numerį (ne tą, kuris nurodytas pranešime!) ir pasitikrinkite.
Tikrinkite URL adresus prieš įvesdami bet kokius duomenis. Sukčiai naudoja labai panašius domenus – vietoj „bankas.lt” gali būti „bаnkas.lt” (su kirilicos raide). Visada patikrinkite, ar svetainė naudoja HTTPS (spustelėkite ant spynelės naršyklėje) ir ar domenas tiksliai teisingas.
Socialinių tinklų saugumas – daugiau nei privatumo nustatymai
Socialiniai tinklai tapo pagrindine informacijos apie mus šaltine sukčiams. Ir ne, nebūtina būti įžymybei, kad taptumėte taikiniu.
Pagalvokite, ką skelbiame viešai. Gimimo data, augintinio vardas, mama mergautinė pavardė – visa tai dažnai naudojama kaip saugumo klausimai. Jūsų atostogų nuotraukos realiu laiku praneša, kad namie nieko nėra. Informacija apie darbovietę, pomėgius, šeimos narius – visa tai sudėliojama į jūsų profilį, kurį sukčiai naudoja personalizuotoms atakoms.
Ką daryti praktiškai:
Pirmiausia, peržiūrėkite ir sugriežtinkite privatumo nustatymus visose platformose. Nustatykite, kad jūsų įrašus matytų tik patvirtinti draugai. Išjunkite geografinę vietą nuotraukose. Apribokite, kas gali matyti jūsų draugų sąrašą – tai sukčiams vertinga informacija socialinės inžinerijos atakoms.
Būkite atsargūs su draugystės prašymais. Jei kažkas prideda jus su menku bendru draugų skaičiumi ar be jokių bendrų ryšių, patikrinkite profilį atidžiau. Ar yra senų įrašų? Ar žmonės sąveikauja su tuo profiliu? Ar nuotraukos atrodo natūraliai? AI sugeneruotos nuotraukos kartais turi keistų artefaktų – nenatūraliai išdėstytos ausys, keisti akių atspindžiai, nelogiški fonas.
Niekada nespustelėkite nuorodų ar neatsidarykite priedų iš nežinomų šaltinių, net jei pranešimas atrodo įdomus ar intriguojantis. „Pažiūrėk, kas čia apie tave parašyta” – klasikinis būdas platinti kenkėjiškas programas.
Apsipirkimas internete be rizikos
E-komercija auga eksponentiškai, o kartu auga ir su ja susijusios rizikos. Štai kaip apsipirkti saugiai.
Naudokite tik patikimas mokėjimo sistemas. Virtualios kortelės, PayPal ar kitos tarpininkavimo paslaugos suteikia papildomą apsaugos sluoksnį. Daugelis bankų dabar siūlo vienkartines virtualias korteles konkrečiam pirkimui – net jei duomenys būtų pavogti, jie būtų nenaudojami.
Tikrinkite pardavėjo reputaciją. Naujose ar mažai žinomose svetainėse ieškokite atsiliepimų ne tik pačioje svetainėje (juos lengva suklastoti), bet ir nepriklausomuose šaltiniuose. Patikrinkite, ar yra fizinis adresas ir kontaktinė informacija. Pabandykite paskambinti – jei niekas neatsako arba numeris neegzistuoja, tai didelis raudonas vėliavėlis.
Jei kaina atrodo per gera, kad būtų tiesa, greičiausiai taip ir yra. Naujausi iPhone’ai už 200 eurų? Dizainerio drabužiai už 90% nuolaidą? Tai beveik garantuotai sukčiavimas. Gausite arba padirbinį, arba nieko negausite, arba dar blogiau – jūsų mokėjimo duomenys bus pavogti.
Visada skaitykite grąžinimo politiką ir naudojimo sąlygas. Teisėtos įmonės turi aiškias, suprantamas taisykles. Jei tekstas neaiškus, pilnas klaidų ar atrodo, kad vertas automatiškai, būkite atsargūs.
Teisinė apsauga Lietuvoje ir ES 2026 metais
Geros naujienos – teisinis reguliavimas pagaliau pradeda vijytis technologijas. Europos Sąjunga ir Lietuva 2025-2026 metais įvedė keletą svarbių pakeitimų, kurie sustiprina vartotojų apsaugą.
Naujasis Skaitmeninių paslaugų aktas (DSA) įpareigoja platformas aktyviai kovoti su sukčiavimu ir greitai šalinti apgaulingą turinį. Jei nukentėjote nuo sukčiavimo socialiniame tinkle ar prekybos platformoje, dabar turite teisę reikalauti, kad platforma imtųsi veiksmų ir netgi gali būti laikoma atsakinga už neveikimą.
Sustiprintas vartotojų teisių įstatymas dabar aiškiai apibrėžia, kad internetiniai pardavėjai turi užtikrinti tokį patį apsaugos lygį kaip ir fizinės parduotuvės. Tai reiškia privalomą 14 dienų grąžinimo terminą be pagrindimo, aiškią informaciją apie produktą ir atsakomybę už paslaugos kokybę.
Bankai ir finansinės institucijos dabar privalo turėti pažangias sukčiavimo aptikimo sistemas. Jei įvyksta įtartina transakcija, jie turi sustabdyti mokėjimą ir susisiekti su jumis. Be to, jei nukentėjote nuo sukčiavimo ir galite įrodyti, kad veikėte protingai (nepateikėte slaptažodžių, naudojote saugumo priemones), bankas gali būti įpareigotas kompensuoti nuostolius.
Kas daryti, jei tapote auka:
Nedelsiant kreipkitės į policiją ir užpildykite pareiškimą. Net jei manote, kad suma maža ar kad nieko nebus padaryta – kiekvienas pranešimas padeda kurti bendrą vaizdą ir gaudyti nusikaltėlius.
Praneškite savo bankui ir blokuokite korteles. Kuo greičiau tai padarysite, tuo didesnė tikimybė sustabdyti tolesnį žalą.
Jei sukčiavimas įvyko per internetinę platformą, praneškite ir jai. Pagal naująjį DSA, platformos privalo reaguoti.
Kreipkitės į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT). Jie gali padėti medijuojant ginčus su įmonėmis ir suteikti konsultacijas dėl jūsų teisių.
Apsvarstykite galimybę kreiptis į advokatą, ypač jei suma didelė. Daugelis advokatų siūlo nemokamą pirminę konsultaciją, kuri padės suprasti, ar verta tęsti bylą.
Švietimas ir informuotumas – geriausia apsauga
Technologijos keičiasi, sukčių metodai evoliucionuoja, bet vienas dalykas lieka pastovus – informuotas žmogus yra daug sunkesnis taikinys.
Kalbėkite su savo artimaisiais, ypač vyresnės kartos žmonėmis, apie šias grėsmes. Statistika rodo, kad vyresni žmonės dažniau tampa aukų, ne todėl, kad būtų kvailesni, o todėl, kad nebuvo užaugę su šiomis technologijomis ir jiems sunkiau atpažinti pavojaus ženklus.
Sukurkite šeimos „kodą” skubios pagalbos situacijoms. Susitarkite su artimaisiais, kad jei kada nors prašysite pinigų telefonu ar žinute, naudosite konkretų žodį ar frazę. Tai padės apsisaugoti nuo balso klonų ir apsimetinėjimo.
Reguliariai atnaujinkite savo žinias. Prenumeruokite patikimus kibernetinio saugumo šaltinius, skaitykite apie naujausius sukčiavimo būdus. Lietuvos kibernetinio saugumo centras reguliariai skelbia įspėjimus apie naujas grėsmes.
Mokykite vaikus nuo mažens. Skaitmeninis raštingumas turėtų būti toks pat svarbus kaip ir įprastas. Vaikai turi suprasti, kad ne viskas internete yra tiesa, kad už ekranų gali slapstytis ne tie, kuo apsimeta, ir kad asmeninė informacija yra vertinga.
Kai saugumas tampa įpročiu, o ne našta
Žinau, visa tai gali skambėti bauginančiai ir sudėtingai. Galite galvoti: „Ar tikrai turiu dėl viso to jaudintis? Gal lengviau tiesiog nenaudoti interneto?”
Bet realybė tokia, kad internetas niekur nedingsta. Jis tik giliau integruojasi į mūsų gyvenimus – nuo sveikatos paslaugų iki valstybinių institucijų, nuo švietimo iki pramogų. Atsisakyti jo reikštų atsisakyti didžiulės dalies šiuolaikinio gyvenimo patogumų ir galimybių.
Gera žinia ta, kad saugumas nebūtinai turi būti sudėtingas. Dauguma patarimų, kuriuos aptarėme, tampa antra prigimtimi po kelių savaičių praktikos. Dviejų veiksnių autentifikacija? Po poros kartų net nepastebėsite papildomo veiksmo. Slaptažodžių tvarkyklė? Iš tikrųjų daro gyvenimą lengvesnį, ne sunkesnį. Kritiškas mąstymas apie gautus pranešimus? Tai tiesiog sveiko proto klausimas.
Svarbiausia suprasti, kad tobulas saugumas neegzistuoja. Visada bus tam tikra rizika. Bet kaip ir su fiziniu saugumu – neužrakiname durų tikėdamiesi, kad tai padarys įsilaužimą visiškai neįmanomą, bet žinome, kad tai labai apsunkina vagių darbą ir dažniausiai jie tiesiog renkasi lengvesnį taikinį.
Tas pats ir internete. Naudodami pagrindines apsaugos priemones, tampate daug mažiau patraukliu taikiniu. Sukčiai ieško lengvų aukų – žmonių, kurie nenaudoja dviejų veiksnių autentifikacijos, kurie spusteli bet kokias nuorodas, kurie naudoja paprastus slaptažodžius. Jei esate šiek tiek atsargesni už vidutinį vartotoją, jau esate daug saugesni.
Ir nepamirškite – jei vis tik tapote auka, tai ne gėda. Sukčiai yra profesionalai, kurie dirba visą dieną tobulindami savo metodus. Net kibernetinio saugumo ekspertai kartais būna apgauti ypač rafinuotų schemų. Svarbu ne vengti klaidos bet kokia kaina, o greitai reaguoti, kai ji įvyksta, ir mokytis iš patirties.
Galiausiai, saugumas internete – tai ne vienkartinis veiksmas, o nuolatinis procesas. Technologijos keičiasi, grėsmės evoliucionuoja, bet ir apsaugos priemonės tobulėja. Būkite budrūs, bet ne paranojiški. Būkite atsargūs, bet ne bijokite naudotis interneto teikiamomis galimybėmis. Ir svarbiausia – dalinkitės savo žiniomis su kitais. Kuo daugiau žmonių bus informuoti, tuo sunkiau bus sukčiams veikti, ir tuo saugesnis taps skaitmeninis pasaulis mums visiems.
