Kodėl net protingi žmonės tampa aukomis
Galvojate, kad sukčiai internete – tai problema tik naivių senučių ar technologiškai neraštingų žmonių? Tuomet jums turiu nemalonią naujieną. Šiuolaikiniai internetiniai sukčiai yra tokie rafinuoti, kad net IT specialistai kartais įkrenta į jų spąstus. Problema ne tame, kad žmonės kvaili, o tame, kad sukčiavimo schemos evoliucionuoja greičiau nei mūsų gebėjimas jas atpažinti.
Pagrindinė klaida, kurią daro dauguma – manyti, kad jie yra per protingi, kad būtų apgauti. Būtent šis pasitikėjimas savimi ir tampa didžiausia silpnybe. Sukčiai puikiai tai žino ir išnaudoja. Jie nebesikreipia su primityviomis schemomis apie nigerietiškus princus – dabar tai psichologiškai sudėtingi scenarijai, kurie žaidžia su mūsų emocijomis, skuba, baime ar godumu.
2026 metais situacija tik pablogėjo. Dirbtinis intelektas tapo prieinamas ne tik teisėtiems verslams, bet ir nusikaltėliams. Deepfake technologijos leidžia sukurti įtikinamą vaizdo ar garso medžiagą, kur „jūsų vadovas” prašo pervesti pinigus, arba „banko darbuotojas” skambina su jūsų artimo žmogaus balsu. Tradiciniai patarimai „būkite atsargūs” jau nebepakanka.
Lietuvos teisės aktai: ką jie iš tikrųjų saugo
Kalbant apie teisines apsaugas, situacija Lietuvoje yra… sudėtinga. Teoriškai turime Elektroninių ryšių įstatymą, Asmens duomenų apsaugos įstatymą, Civilinį kodeksą ir kitus aktus, kurie turėtų mus saugoti. Praktiškai – tai dažnai tik popierius.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę už sukčiavimą (196 straipsnis), tačiau realybėje nuteisti internetinį sukčių yra beveik neįmanoma, jei jis veikia iš užsienio. O dauguma jų būtent taip ir daro. Policija gali užregistruoti jūsų skundą, bet jei pinigai iškeliavo į Nigeriją, Indiją ar Ukrainą – atgauti juos galite pamiršti.
2025 metų pabaigoje priimti ES skaitmeninių paslaugų akto (DSA) pakeitimai įpareigojo platformas aktyviau kovoti su sukčiavimu, bet realūs rezultatai kol kas menki. Facebook, Instagram ar TikTok ir toliau pilni akivaizdžiai sukčiaujantiems skelbimų, nes platformoms paprasčiau mokėti simbolines baudas nei investuoti į rimtą moderavimą.
Bankų atsakomybė taip pat yra ribotas. Nors PSD2 direktyva įpareigoja bankus apsaugoti klientų mokėjimus, praktikoje bankai dažnai atsisako kompensuoti nuostolius, jei klientas „savanoriškai” perdavė savo duomenis ar patvirtino operaciją. Net jei tai padarėte būdami apgauti – bankas gali teigti, kad tai jūsų kaltė.
Phishing 2.0: kai net URL adresas nieko nereiškia
Prisiminkite senus patarimus „tikrinkite URL adresą” ar „ieškokite spynelės simbolio”? Dabar tai beveik nenaudinga. Sukčiai naudoja tarptautinius domenus su simboliais, kurie vizualiai atrodo identiškai kaip lotyniški raidės. Pavyzdžiui, kirilicos „а” atrodo kaip lotynų „a”, bet tai skirtingi simboliai. Taigi galite matyti „www.swedbank.lt”, bet iš tikrųjų tai „www.swedbank.lt” (su kirilicos raidėmis).
Be to, sukčiai dabar naudoja teisėtus servisus kaip Google Sites, Microsoft Forms ar Notion puslapius savo apgaulėms. Šie puslapiai turi tikrus HTTPS sertifikatus ir atrodo visiškai teisėti. Jūs matote „google.com” adrese esantį puslapį ir automatiškai pasitikite.
Dar viena nauja tendencija – QR kodų sukčiavimas. Matote QR kodą restorane, automobilių stovėjimo aikštelėje ar net valstybinėje įstaigoje? Niekas negarantuoja, kad kas nors nepriklijavo savo kodo virš tikrojo. Nuskenavę tokį kodą, galite atsidurti sukčių puslapyje, kuris atrodo kaip tikrasis.
Praktinis patarimas: niekada nespauskite nuorodų iš el. laiškų ar SMS žinučių, net jei jos atrodo teisėtos. Jei bankas ar institucija prašo kažko skubaus – atidarykite naršyklę, patys įveskite oficialų adresą ir prisijunkite. Taip, tai užtrunka 30 sekundžių ilgiau, bet gali išsaugoti tūkstančius eurų.
Socialinė inžinerija: kai problema ne technologijose
Didžioji dalis sėkmingų sukčiavimų neturi nieko bendra su technologijomis. Tai psichologija. Sukčiai žino, kaip priversti jus veikti neprotingai, ir naudoja gerai žinomus psichologinius trigerius.
**Skubumas** – „Jūsų sąskaita bus užblokuota per 24 valandas!” Kai jaučiame laiko spaudimą, mūsų kritinis mąstymas išsijungia. Mes veikiame impulsyviai.
**Autoritetas** – žinutė atrodo ateinanti iš banko, policijos, mokesčių inspekcijos. Mes esame įpratę klausyti autoritetų, todėl mažiau kritiškai vertiname informaciją.
**Baimė** – „Jūsų duomenys nutekėjo”, „Prieš jus iškelta byla”, „Jūsų artimasis pateko į avariją”. Baimė paralyžiuoja racionalų mąstymą.
**Godumas** – „Laimėjote 50,000 eurų”, „Investuokite ir uždirbsite 300% per mėnesį”. Kai siūloma kažkas per gera, kad būtų tiesa – tai tikrai netiesa.
Ypač pavojingas yra „CEO sukčiavimas” – kai sukčiai apsimeta įmonės vadovu ir prašo darbuotojo skubiai pervesti pinigus. Su AI balso klonavimu tai tapo bauginančiai paprasta. Sukčiui pakanka kelių sekundžių jūsų vadovo balso įrašo (pvz., iš viešo interviu ar video konferencijos), ir jie gali sukurti įtikinamą telefono skambutį.
Kriptovaliutų ir investicijų schemos
Jei manote, kad kriptovaliutų bumas jau praėjo – klystate. Sukčiai tikrai taip nemano. 2026 metais investicinės schemos yra viena dažniausių sukčiavimo formų Lietuvoje.
Klasikinis scenarijus: matote reklamą Facebook su žinomu Lietuvos verslininku ar politiku, kuris „atskleidžia naują investavimo būdą”. Paspaudę nuorodą, patenkate į profesionaliai atrodantį puslapį su „naujienų straipsnio” išvaizda. Ten – interviu su šiuo asmeniu, kuris pasakoja, kaip uždirbti tūkstančius eurų per savaitę.
Realybė: tas žmogus niekada nedavė tokio interviu. Tai deepfake arba tiesiog sufabrikuotas tekstas su pavogta nuotrauka. Puslapyje esanti „investicinė platforma” yra sukčių sukurta. Įnešite pinigus – ir jų daugiau niekada nematysite.
Kitas variantas – Ponzi schemos su kriptovaliutų „danga”. Jums siūloma investuoti į „revoliucinę blockchain technologiją” ar „AI prekybos botą”. Pirmieji investuotojai tikrai gauna grąžą (iš vėlesnių investuotojų pinigų), todėl platforma atrodo teisėta. Jie net skatina jus kviesti draugus, siūlydami komisinį atlyginimą. Bet anksčiau ar vėliau schema subyrėja, ir didžioji dalis žmonių praranda viską.
Kaip apsisaugoti? Jei kažkas žada grąžą, kuri yra gerokai didesnė nei tradicinės investicijos (akcijos, obligacijos), – tai raudonas vėliavėlis. Jei investicija reikalauja kviesti kitus žmones – tai piramidė. Jei „unikalią galimybę” matote tik per socialinių tinklų reklamą – tai tikrai sukčiavimas. Teisėtos investicinės platformos Lietuvoje turi turėti Lietuvos banko licenciją. Patikrinkite tai oficialiame Lietuvos banko puslapyje, ne platformos pateiktame „sertifikate”.
Romantiniai sukčiai ir ilgo žaidimo schemos
Manote, kad romantinis sukčiavimas – tai tik vienišų moterų problema? Ne visai. Vyrai taip pat tampa aukomis, o schemos tampa vis sudėtingesnės.
Tipinis scenarijus: sutinkate žavų asmenį pažinčių programėlėje. Jis ar ji atrodo per gražiai, kad būtų tiesa, bet pokalbis krypsta natūraliai. Po kelių savaičių ar net mėnesių bendravimo, kai jau esate emociškai prisirišę, prasideda „problemos”. Reikia pinigų lėktuvo bilietui aplankyti jus, arba staiga susirgo artimas žmogus, arba užstrigę pinigai banke dėl techninių problemų.
2026 metų naujovė – AI sugeneruoti „partneriai”. Sukčiai naudoja AI ne tik tekstams rašyti, bet ir nuotraukoms bei vaizdo įrašams kurti. Tas žmogus, su kuriuo vaizdo pokalbyje bendraujate, gali būti realaus laiko deepfake. Technologija jau yra pakankamai gera, kad būtų sunku atskirti.
Dar blogiau – ilgo žaidimo schemos, kur sukčiai investuoja mėnesius ar net metus į santykių kūrimą prieš prašydami pinigų. Jie žino viską apie jus, jūsų šeimą, pomėgius. Kai pagaliau prašo pagalbos, jūs neabejojate, nes „pažįstate” šį žmogų.
Apsisaugojimo būdai: niekada nesiųskite pinigų žmogui, kurio nesate sutikę gyvai. Jei jis ar ji visada turi priežasčių, kodėl negalite susitikti – tai raudonas vėliavėlis. Atlikite atvirkštinę paiešką pagal nuotraukas (Google Images). Jei žmogus per gražus ir jo nuotraukos atrodo kaip iš modelių portfolio – tikėtina, kad jos pavogtos. Būkite ypač atsargūs, jei žmogus greitai pradeda kalbėti apie meilę ar ilgalaikius planus.
Darbo pasiūlymai ir „lengvi pinigai”
Ekonominė situacija Lietuvoje nėra puiki, todėl žmonės ieško papildomų pajamų šaltinių. Sukčiai tai puikiai žino ir išnaudoja.
Populiariausios schemos 2026 metais:
**”Pinigų pervedimo agentas”** – jums siūlomas „darbas”, kur reikia gauti pinigus į savo sąskaitą ir pervesti juos toliau, pasiliekant komisiją. Realybė: jūs tampate pinigų plovimo dalyviu. Tie pinigai greičiausiai pavogti ar gauti apgaulės būdu. Kai nukentėjusieji ar policija pradės tyrimą – pirštai rodys į jus, nes operacijos vyko per jūsų sąskaitą.
**”Produktų testavimas”** – jums siūloma užsisakyti prekes internete, parašyti teigiamą atsiliepimą, o pinigai bus grąžinti. Problemos: 1) pinigai niekada negrąžinami, 2) jūsų banko duomenys patenka sukčiams, 3) jūs tampate apgaulingų atsiliepimų sistemos dalimi.
**”Kriptovaliutų arbitražas”** – jums paaiškinama, kaip „lengvai” uždirbti iš kriptovaliutų kainų skirtumų tarp biržų. Reikia tik įnešti pradinį kapitalą į jų platformą. Platforma, žinoma, yra netikra, ir pinigai dingsta.
**”Darbas iš namų su minimaliu įsipareigojimu”** – siūloma tapti „skaitmeninės rinkodaros specialistu” ar „socialinių tinklų vadybininku”. Bet pirmiausia reikia apmokėti „mokymus” ar „startuojamąjį paketą”. Po apmokėjimo – tyla arba gauti „mokymai” yra beverčiai.
Svarbu suprasti: teisėtas darbdavys niekada neprašys jūsų pervesti pinigų, pirkti „startuojamojo paketo” ar naudoti savo asmeninės banko sąskaitos verslo operacijoms. Jei darbo skelbimas žada „lengvus pinigus” ar „uždirbti iš namų be patirties” – tai beveik tikrai sukčiavimas.
Ką daryti, kai jau tapote auka
Gerai, tarkime, jau nutiko. Perdavėte savo duomenis, pervedėte pinigus ar kitaip patekote į sukčių spąstus. Kas dabar?
**Pirmas žingsnis – nedelsiant sustabdykite žalą.** Jei perdavėte banko duomenis – skambinkite į banką ir blokuokite korteles bei sąskaitą. Taip, tai nepatogu, bet geriau nei prarasti visus pinigus. Jei pervedėte pinigus – nedelsiant informuokite banką. Yra mažytė tikimybė, kad jie spės sustabdyti operaciją, ypač jei tai tarptautinis pavedimas.
**Antras žingsnis – keiskite slaptažodžius.** Visus. Ne tik to konkretaus puslapio, bet visų svarbių paskyrų – el. pašto, banko, socialinių tinklų. Naudokite stiprius, unikalius slaptažodžius kiekvienai paskyrai. Taip, tai nuobodu, bet būtina. Įjunkite dviejų faktorių autentifikaciją visur, kur tik įmanoma.
**Trečias žingsnis – užregistruokite įvykį policijoje.** Taip, tikimybė, kad pinigus atgausite, yra minimali. Bet oficialus pranešimas gali būti reikalingas draudimo kompanijai (jei turite atitinkamą draudimą) ar bankui. Be to, kuo daugiau žmonių praneša apie sukčiavimo schemas, tuo daugiau duomenų turi teisėsaugos institucijos.
**Ketvirtas žingsnis – informuokite kitus.** Jei sukčiai gavo prieigą prie jūsų el. pašto ar socialinių tinklų, jie gali bandyti apgauti jūsų kontaktus jūsų vardu. Perspėkite draugus ir šeimą. Pranešite apie sukčiavimo schemą atitinkamoms platformoms (Facebook, Google ir pan.) – nors jų reakcija dažnai lėta, bet vis tiek verta.
**Penktas žingsnis – mokykitės iš klaidos.** Tai skamba žiauriai, kai ką tik praradote pinigus, bet svarbu suprasti, kaip patekote į šią situaciją. Kokius psichologinius trigerius sukčiai išnaudojo? Kokie buvo įspėjamieji ženklai, kuriuos praleidote? Ši patirtis, nors ir brangi, gali apsaugoti jus ateityje.
Lietuvoje taip pat galite kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT), jei sukčiavimas susijęs su prekių ar paslaugų pirkimu. Nors jų galimybės ribotos, kartais jie gali padėti, ypač jei sukčius veikia Lietuvoje ar ES.
Kaip išlikti saugiam: ne paranoja, o sveika abejonė
Baigiant šį straipsnį, noriu pabrėžti: tikslas nėra tapti paranojiškam ir bijoti kiekvieno paspaudimo internete. Tikslas – išvystyti sveiką skepticizmą ir kritinį mąstymą.
Pagrindinis principas, kurį turėtumėte įsidėmėti: **jei kažkas atrodo per gerai, kad būtų tiesa – tai tikrai netiesa.** Niekas nesiūlys jums lengvų pinigų, neįtikėtinų investicinių galimybių ar stebuklingo produkto tiesiog iš geros širdies. Verslas veikia pelno principu, ir jei kažkas „dosniai” kažką siūlo – klauskite savęs, kokia jų nauda.
Antrasis principas: **neskubėkite.** Dauguma sukčiavimo schemų remiasi skubumu. „Pasiūlymas galioja tik šiandien”, „Nedelsiant patvirtinkite savo duomenis”, „Skubiai reikalinga pagalba”. Kai tik jaučiate spaudimą priimti sprendimą greitai – sustokite. Teisėti verslai ir institucijos suteiks jums laiko pagalvoti.
Trečiasis principas: **patikrinkite informaciją nepriklausomai.** Jei bankas „prašo patvirtinti duomenis” – nepaspaudę nuorodos el. laiške, patys suraskite banko kontaktus ir paskambinkite. Jei matote investicinę galimybę – patikrinkite, ar įmonė turi Lietuvos banko licenciją. Jei gaunate įtartiną žinutę iš „draugo” – paskambinkite jam ir paklausite, ar tikrai jis rašė.
Ketvirtasis principas: **naudokite technologijas savo naudai.** Slaptažodžių tvarkyklės (kaip Bitwarden, 1Password) leidžia turėti unikalius, stiprius slaptažodžius kiekvienai paskyrai, jums neturint jų atsiminti. Dviejų faktorių autentifikacija (2FA) prideda papildomą apsaugos lygį. VPN gali apsaugoti jūsų duomenis viešuose Wi-Fi tinkluose. Šios priemonės nėra sudėtingos naudoti, bet žymiai padidina jūsų saugumą.
Penktasis principas: **švieskim kitus.** Ypač vyresnius šeimos narius, kurie gali būti mažiau technologiškai raštingi. Paaiškinkite jiems pagrindines sukčiavimo schemas. Įsitikinkite, kad jie žino, jog bankai niekada neprašo slaptažodžių ar PIN kodų. Kad policija nereikalauja sumokėti baudos per telefono skambutį. Kad „Microsoft palaikymo tarnyba” neskambina pranešti apie virusus kompiuteryje.
Ir paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas: **nesigėdykite, jei tapote auka.** Sukčiai yra profesionalai, kurie dirba savo „darbą” pilną darbo dieną. Jie naudoja sudėtingas psichologines technikas ir pažangias technologijas. Net protingi, išsilavinę žmonės tampa aukomis. Svarbu ne slėpti įvykį iš gėdos, o pranešti apie jį ir padėti kitiems išvengti tos pačios klaidos.
2026 metų realybė tokia, kad internetinė erdvė yra tarsi miestas – joje yra nuostabių galimybių, bet taip pat ir tamsių kampelių, kur slypi pavojai. Nereikia bijoti interneto, bet reikia juo naudotis protingai. Teisės aktai, deja, atsilieka nuo technologijų ir negali užtikrinti visiškos apsaugos. Todėl didžioji atsakomybės dalis tenka mums patiems – būti budriem, kritiškai mąstančiais ir pasirengusiems abejoti. Ne iš paranojos, o iš sveiko proto.
