Kodėl bankai nutyli apie paprastesnius sprendimus
Sėdi prie virtuvės stalo, žiūri į sąskaitą ir galvoji – kaip čia dabar būtų. Kredito įmoka vėl išaugo, o pajamos liko tos pačios. Pirmasis impulsas? Ieškoti naujo kredito, kad padengtum seną. Bet sustok. Tai kaip gaisrą gesinti benzinu.
Bankai mėgsta siūlyti refinansavimą ar perkreditavimą. Kodėl? Nes tai jiems naujas produktas, naujos palūkanos, naujos komisijos. Jie uždirba. O tau? Tau dažniausiai išauga bendra mokėtina suma, nors mėnesinė našta ir sumažėja. Tai kaip nusipirkti naują skylę, kad užkištum seną.
Tačiau yra būdų, kaip sumažinti tą prakeiktą mėnesinę įmoką be naujų skolų krūvos. Būdų, apie kuriuos banko konsultantas tau greičiausiai nepasakys, nes jam už tai nemoka komisinių. Pažiūrėkime į tai, ką galima padaryti realiai, be papildomų finansinių akrobatikų.
Mokėjimo atostogos – ne tik krizių metu
Daugelis žmonių mano, kad mokėjimo atostogos – tai kažkas, ką gali gauti tik praradęs darbą ar atsidūręs ligoninėje. Nesąmonė. Tai banko pasluga, kurią gali prašyti beveik bet kada, jei tavo situacija pasikeitė.
Kaip tai veikia praktiškai? Kreipiesi į banką ir paaiškini, kad šiuo metu susidūrei su laikinais finansiniais sunkumais. Nebūtina būti ant bankroto slenksčio – pakanka, kad pajamos sumažėjo arba išlaidos išaugo. Bankas gali leisti 3-6 mėnesius nemokėti pagrindinės kredito dalies, mokant tik palūkanas. Arba dar geriau – visiškai pristabdyti mokėjimus tam tikram laikui.
Štai konkretus pavyzdys: turi būsto kreditą, moki 450 eurų per mėnesį. Iš jų 200 eurų – palūkanos, 250 eurų – pagrindinė dalis. Gauni mokėjimo atostogas trimis mėnesiams, mokėdamas tik palūkanas. Sutaupai 750 eurų per tą laiką. Taip, kreditas truks ilgiau, bet čia ir dabar gali atsikvėpti.
Svarbu žinoti: bankai šią paslaugą teikia, bet apie ją nereklamuoja. Kodėl? Nes jiems nenaudinga, kad mokėtum mažiau. Bet įstatymas jiems leidžia ir net skatina būti lankstiems su klientais, kurie susiduria su sunkumais. Tad nebijok prašyti.
Draudimo polisų peržiūra – čia slepiasi šimtai eurų
Kai ėmei kreditą, bankas tau „pasiūlė” (skaitykit – beveik privertė) imti gyvybės draudimą, nedarbo draudimą, turto draudimą. Ir tu sutikai, nes norėjai gauti tą kreditą. Bet štai ko tau nepasakė: tu negali būti priverstas drausti viso to pas juos.
Paimkime būsto kreditą. Bankas reikalauja turto draudimo – tai teisėta. Bet jie negali reikalauti, kad draustum būtent pas jų partnerį draudimo kompaniją. Gali rinktis bet kurią Lietuvoje veikiančią draudiką. Ir skirtumas? Gali būti 20-40 procentų metinės draudimo įmokos.
Dar įdomiau su gyvybės draudimu. Jei esi jaunas ir sveikas, bankas tau įkainavo draudimą taip, lyg būtum rizikos grupėje. Po kelių metų gali pereiti pas kitą draudiką su geresniu įkainiu. O jei tavo sveikata pagerėjo ar mesti rūkyti – dar geriau. Draudikai tai vertina.
Konkretus veiksmas: paskambink bent trims nepriklausomiems draudimo brokeriams, paprašyk perskaičiuoti tavo draudimus. Neužtruks ilgiau nei valanda, bet gali sutaupyti 30-50 eurų per mėnesį. Per metus – 360-600 eurų. Jau skamba geriau, ar ne?
Dalinio išankstinio grąžinimo strategija
Skamba keistai, tiesa? Kaip galima sumažinti įmoką grąžinant kreditą, jei ir taip neturi pinigų? Bet palūkėk, čia ne apie tai, kad dabar tuoj nubėgsi ir sumokėsi tūkstantį eurų. Čia apie protingą planavimą.
Štai kaip tai veikia: gauni metinį priedą, mokesčių grąžinimą ar parduodi seną automobilį. Turi, tarkime, 1000 eurų. Vietoj to, kad išleistum atostogoms ar naujam televizoriui, įmoki dalį kredito. Bet – ir čia svarbu – prašai banko ne sutrumpinti kredito laikotarpį, o sumažinti mėnesinę įmoką.
Pavyzdys su skaičiais: turi likusį 30,000 eurų kreditą, moki 400 eurų per mėnesį. Įmoki 3,000 eurų išankstinio grąžinimo. Jei paprašysi sutrumpinti terminą, vis tiek mokėsi tuos pačius 400 eurų, tik trumpiau. Bet jei paprašysi sumažinti įmoką, ji gali nukristi iki 360-370 eurų. Ir taip mokėsi iki kredito pabaigos.
Ar tai verta? Priklauso nuo situacijos. Jei tau reikia lengviau kvėpuoti kiekvieną mėnesį – tikrai taip. Jei nori greičiau atsikratyti skolos – rinkis termino sutrumpinimą. Bet dauguma žmonių renkasi pirmą variantą, nes stabilumas čia ir dabar svarbesnis nei teorinis sutaupymas po dešimties metų.
Palūkanų normos derybos – taip, tai įmanoma
Lietuviai nemėgsta derėtis. Ypač su bankais. Manome, kad palūkanų norma – tai kažkas švento, iškalto akmenyje. Bet realybė kitokia: bankai konkuruoja tarpusavyje, ir jie nenori tavęs prarasti.
Štai ką reikia žinoti: jei turi gerą kredito istoriją (moki laiku bent pusę metų), turi argumentų derėtis. Ypač jei rinkoje palūkanų normos nukrito nuo tada, kai ėmei kreditą. O jos tikrai krito – Euribor pastaraisiais metais šokinėja kaip pamišęs.
Kaip tai padaryti praktiškai? Pirma, pasižiūrėk, kokias palūkanas siūlo kiti bankai naujiems klientams už panašius kreditus. Antra, surink pasiūlymus iš 2-3 bankų apie refinansavimą (bet jo nedaryk!). Trečia, nueik pas savo banką ir pasakyk: „Žiūrėkite, konkurentai siūlo man tokias sąlygas. Nenoriu keisti banko, bet man reikia geresnių sąlygų.”
Ar tikrai veikia? Veikia dažniau, nei manai. Bankai turi maržą deryboms. Jei tavo kreditas jiems pelningas ir nori tavęs išlaikyti, gali sumažinti palūkanas 0.3-0.7 procentinio punkto. Skamba mažai? Bet 30,000 eurų kreditui tai gali reikšti 30-50 eurų mažesnę mėnesinę įmoką.
Svarbus niuansas: derybos veikia geriau, jei esi vertingas klientas. Gauni atlyginimą į tą banką? Turi ten indėlių? Turi kelias paslaugas? Puiku – tai tavo derybinė galia. Bankai vertina klientus kompleksiškai, ne tik pagal vieną kreditą.
Mokėjimo grafiko pertvarka pagal pajamas
Dauguma žmonių moka kreditą anuitetu – vienoda suma kiekvieną mėnesį. Bet yra ir kitų būdų. Kai kurie bankai leidžia pritaikyti mokėjimo grafiką prie tavo pajamų ciklo. Ir tai gali būti išgelbėjimas, jei tavo pajamos nevienodos.
Dirbi sezoniškai? Gauni premijas tam tikrais metų laikais? Turi verslą, kuris žiemą uždirba daugiau nei vasarą? Tuomet standartinis mokėjimo grafikas tau netinka. Ir čia ateina į pagalbą lankstusis grafikas.
Kaip tai atrodo praktiškai: susitari su banku, kad vasario-balandžio mėnesiais, kai pajamos mažesnės, mokėsi 300 eurų, o liepos-rugsėjo mėnesiais, kai verslas eina geriau, mokėsi 500 eurų. Bendra metinė suma lieka ta pati, bet tau lengviau planuoti biudžetą.
Ne visi bankai tai siūlo aktyviai, bet daugelis gali pritaikyti, jei paprašysi. Ypač jei gali pagrįsti, kodėl tau to reikia. Parodyk pajamų ataskaitas, paaiškink verslo specifiką. Bankai nėra visiškai beširdžiai robotai – jie supranta, kad skirtingi žmonės turi skirtingas situacijas.
Dar vienas variantas – sezoninis mokėjimas. Pavyzdžiui, mokėti didesnę sumą kartą per ketvirtį vietoj mėnesinių mokėjimų. Tai ypač patogu, jei dirbi projektais ar gauni pajamas nereguliariai. Taip, palūkanos gali būti šiek tiek didesnės, bet jei tai padeda tau išvengti vėlavimų ir baudų – verta.
Papildomų paslaugų atsisakymas ir sąskaitos optimizavimas
Kai ėmei kreditą, bankas tau „padovanojo” premium sąskaitą su visomis įmanomomis paslaugomis. Skamba gražiai, bet už tai moki 5-10 eurų per mėnesį. Per metus – 60-120 eurų. Ar tau tikrai reikia visų tų paslaugų?
Pažiūrėk į savo banko sąskaitą. Kiek moki už sąskaitos tvarkymą? Ar naudoji tas kelionių draudimo ar cashback programas? Ar tau reikia tos premium kortelės, kai galėtų pakakti paprastos debetinės? Dažniausiai atsakymas – ne.
Konkretus veiksmas: pereik į bazinį paketą. Daugelis bankų siūlo nemokamas arba labai pigias pagrindines sąskaitas. Taip, negausi tų visų „privilegijų”, bet sutaupysi realius pinigus. O jei tau tikrai reikia kelionių draudimo – geriau nusipirk atskirai, kai keliausi, nei mokėk už tai kiekvieną mėnesį.
Dar vienas dalykas – SMS pranešimai ir kitos smulkmenos. Bankai mėgsta priskaičiuoti po 0.20 euro už SMS apie operacijas. Per mėnesį – 5-10 eurų. Vietoj to naudok mobilią programą – ten visi pranešimai nemokami. Smulkmena? Galbūt. Bet dešimt smulkmenų sudaro rimtą sumą.
Taip pat peržiūrėk, ar neturi kelių sąskaitų skirtinguose bankuose, už kurias moki mokesčius. Galbūt verta viską konsoliduoti vienoje vietoje? Mažiau mokesčių, lengviau valdyti, mažiau galvos skausmo.
Kai pinigai dirba tau, o ne tik tu jiems
Grįžtam prie to stalo, prie kurios sėdėjai straipsnio pradžioje. Tik dabar žinai, kad yra būdų sumažinti tą mėnesinę naštą be naujų skolų. Ne viską galima pritaikyti iš karto, ne viskas tiks būtent tau. Bet bent vienas ar du iš šių būdų tikrai veiks.
Svarbiausia – nebijok kalbėti su banku. Jie ne priešai, nors kartais taip atrodo. Jie verslas, kuris nori išlaikyti klientus. O tu esi klientas, kuris laiku moka (arba bent stengiasi). Tai tau suteikia derybinę galią, net jei taip neatrodo.
Pradėk nuo paprasčiausių dalykų: peržiūrėk draudimus, atsisakyk nereikalingų paslaugų. Tai gali padaryti šiandien, per valandą. Paskui, kai turėsi laiko, susisiek su banku dėl mokėjimo atostogų ar palūkanų normos peržiūros. Ir jei gausi netikėtų pajamų – pagalvok apie dalinį išankstinį grąžinimą su įmokos sumažinimu.
Kreditas – tai ne bausmė iki gyvos galvos. Tai įrankis, kurį gali valdyti protingai. O valdymas prasideda nuo žinojimo, kokios galimybės tau prieinamos. Dabar žinai penkis būdus, apie kuriuos bankas tau greičiausiai nepasakys. Naudok juos. Tavo piniginė tau padėkos.
