Kodėl sukčiavimas internete tik auga
Internetas tapo neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi – čia perkame prekes, bendraujame, tvarkome finansus, dirbame. Tačiau kartu su patogumais ateina ir naujos grėsmės. Sukčiai nuolat tobulina savo metodus, o technologijos leidžia jiems veikti vis rafinuotesnius būdus apgauti nieko neįtariančius žmones.
2026 metais sukčiavimo internete mastai pasiekė naujas aukštumas. Dirbtinio intelekto technologijos, kurios turėjo padėti kovoti su nusikaltimais, paradoksaliai tapo ir sukčių įrankiu. Dabar jie gali kurti beveik neatskiriamai tikrus balso įrašus, vaizdo medžiagą, net ištisas svetaines, kurios atrodo visiškai autentiškos. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, žmonės kasmet praranda milijonus eurų dėl įvairių internetinių apgavysčių.
Bet nesijaudinkite – tai nereiškia, kad turime atsisakyti interneto naudojimo ar gyventi nuolatinėje baimėje. Tiesiog reikia žinoti, ko saugotis ir kaip veikti, jei vis dėlto tampate sukčiavimo auka. Šiame straipsnyje aptarsime konkrečius būdus, kaip apsisaugoti, ir kokias teisines galimybes turite Lietuvoje.
Populiariausi sukčiavimo būdai ir kaip juos atpažinti
Sukčiai naudoja daugybę skirtingų schemų, bet daugelis jų remiasi tais pačiais psichologiniais principais – baimės kėlimu, skubos jausmu ar godumu. Pažvelkime į dažniausiai pasitaikančias apgavystes.
Phishing atakos ir jų evoliucija
Phishing – tai bandymas apgaule išgauti jūsų asmeninius duomenis, slaptažodžius ar banko kortelės informaciją. Anksčiau tokius laiškus buvo lengva atpažinti pagal kalbos klaidas ir keistą dizainą, bet dabar situacija pasikeitė. Sukčiai siunčia laiškus, kurie atrodo kaip tikri pranešimai iš jūsų banko, „Sodros”, „Lietuvos pašto” ar kitų institucijų.
2026 metais ypač paplito vadinamasis „spear phishing” – tikslinės atakos, kai sukčiai iš anksto surenka informaciją apie auką socialiniuose tinkluose ir pritaiko žinutę konkrečiam žmogui. Pavyzdžiui, jei viešai skelbiate apie kelionę, galite gauti laišką tariamai iš oro linijų kompanijos su prašymu patvirtinti skrydžio detales.
Kaip apsisaugoti? Niekada nespauskite nuorodų el. laiškuose ar SMS žinutėse, jei nesate tikri jų autentiškumu. Geriau patys įveskite įmonės svetainės adresą naršyklėje. Tikrinkite siuntėjo el. pašto adresą – dažnai jis skiriasi viena raide nuo tikrojo. Jei bankas prašo „patvirtinti duomenis”, skambinkite į banką tiesiogiai pagal numerį, nurodytą jų oficialioje svetainėje.
Investicinės piramidės ir kriptovaliutų sukčiavimas
„Investuokite 500 eurų ir per mėnesį gaukite 5000!” – skamba per gerai, kad būtų tiesa? Taip ir yra. Investicinės piramidės ir netikros kriptovaliutų platformos žada nerealius pelnus, o iš tikrųjų tiesiog paima jūsų pinigus.
Ypač atsargūs turėtumėte būti su investicijomis, kurias reklamuoja per socialinių tinklų skelbimus arba kurias siūlo „patikimi žmonės” internete. Dažnai naudojami garsių žmonių veidai ir pavardės – tariamai Elonas Muskas ar kiti milijardieriai dalinasi „slapta investavimo strategija”. Tai visada apgavystė.
Lietuvoje veikia Lietuvos bankas, kuris licencijuoja ir prižiūri finansų įmones. Prieš investuodami bet kur, patikrinkite, ar įmonė turi licenciją. Lietuvos banko svetainėje yra viešai prieinamas sąrašas įspėjimų apie įtartinas įmones.
Sukčiavimas per pažinčių svetaines ir socialinę inžineriją
Romantinis sukčiavimas – kai asmuo užmezga santykius internete vien tam, kad vėliau išviliotu pinigų – yra viena skaudžiausių apgavysčių formų. Sukčiai kuria netikrus profilius, ilgai bendrauja, įgyja pasitikėjimą, o tada pradeda prašyti finansinės pagalbos – ligai gydyti, bilietui nusipirkti, verslui pradėti.
Taisyklė paprasta: niekada nesiųskite pinigų žmogui, kurio nematėte gyvai. Jei kas nors internete prašo pinigų, nesvarbu kokia jaudinanti istorija – tai beveik garantuotai sukčiavimas. Tikri žmonės, turintys finansinių problemų, kreipiasi į artimus žmones ar oficialias institucijas, o ne į pažįstamus internete.
Kaip sukuria dirbtinis intelektas naujų pavojų
Dirbtinis intelektas – tai dvipusis kardas. Viena vertus, jis padeda bankams ir saugumo įmonėms aptikti įtartiną veiklą. Kita vertus, sukčiai taip pat jį naudoja, ir tai sukuria visiškai naują grėsmių lygį.
Deepfake technologija kasdienybėje
Galbūt girdėjote apie deepfake – technologiją, kuri leidžia sukurti realistišką vaizdo ar garso medžiagą, kurioje asmuo sako ar daro dalykus, kurių iš tikrųjų niekada nesakė ar nedarė. 2026 metais ši technologija tapo tokia prieinama, kad net vidutiniškai techniškai išprususiam asmeniui nesunku sukurti įtikinamą klastotę.
Lietuvoje jau užfiksuota atvejų, kai sukčiai naudojo deepfake technologiją, kad imituotų įmonės vadovo balsą ir nurodytų finansininkui pervesti didelę sumą pinigų. Taip pat pasitaiko atvejų, kai klastojami artimųjų veidai ir balsai, siekiant išvilioti pinigų iš šeimos narių.
Kaip apsisaugoti? Jei gaunate netikėtą skambutį ar vaizdo žinutę su prašymu pervesti pinigus, net jei tai atrodo kaip jūsų vadovas ar artimas žmogus, visada patikrinkite per kitą komunikacijos kanalą. Paskambinkite tiesiogiai, parašykite SMS – bet kokiu būdu, kuris nėra susijęs su pradiniu prašymu.
AI generuojamos svetainės ir skelbimai
Dirbtinis intelektas dabar gali per kelias minutes sukurti profesionaliai atrodančią internetinę svetainę su visais reikiamais elementais – atsiliepimais, kontaktais, net netikrais naujienų straipsniais apie įmonę. Tokios svetainės gali egzistuoti kelias savaites, surinkti aukų pinigus ir išnykti be pėdsakų.
Ypač saugokitės per daug gerų pasiūlymų – jei produkto kaina yra perpus mažesnė nei kitur, tai greičiausiai sukčiavimas. Prieš perkant iš nežinomos svetainės, patikrinkite, kada ji buvo sukurta (galima per whois paieškos įrankius), paskaitykite atsiliepimus nepriklausomose platformose, patikrinkite, ar yra fizinis adresas ir kontaktai.
Praktiniai žingsniai savo apsaugai stiprinti
Dabar pereikime prie konkretesnių veiksmų, kuriuos galite atlikti jau šiandien, kad sumažintumėte riziką tapti sukčiavimo auka.
Slaptažodžių higiena
Tai gali skambėti nuobodžiai, bet stiprūs ir unikalūs slaptažodžiai yra viena svarbiausių apsaugos priemonių. Daugelis žmonių vis dar naudoja tuos pačius slaptažodžius keliose svetainėse, o tai reiškia, kad vienos paskyros nulaužimas automatiškai kompromituoja visas kitas.
Naudokite slaptažodžių tvarkyklę – programą, kuri saugiai saugo visus jūsų slaptažodžius ir gali generuoti stiprius, unikalius slaptažodžius kiekvienai svetainei. Populiarios slaptažodžių tvarkyklės: Bitwarden, 1Password, LastPass. Daugelis jų turi nemokamas versijas, kurių pakanka įprastam naudotojui.
Įjunkite dviejų veiksnių autentifikaciją (2FA) visur, kur tik įmanoma – ypač el. pašte, banko sistemose, socialiniuose tinkluose. Net jei kas nors sužinos jūsų slaptažodį, be papildomo kodo iš jūsų telefono negalės prisijungti.
Socialinių tinklų privatumo nustatymai
Sukčiai dažnai renka informaciją apie aukas iš socialinių tinklų. Jūsų gimimo data, šeimos narių vardai, augintinių vardai, pomėgiai – visa tai gali būti panaudota atspėti slaptažodžius arba sukurti įtikinamą phishing žinutę.
Peržiūrėkite savo Facebook, Instagram ir kitų platformų privatumo nustatymus. Apribokite, kas gali matyti jūsų įrašus – galbūt ne visi 500 „draugų” turi žinoti, kada išvykstate atostogų ar kur dirbate. Būkite ypač atsargūs su informacija apie vaikus – pedofilai ir kiti nusikaltėliai aktyviai ieško tokios informacijos.
Reguliariai peržiūrėkite savo draugų sąrašą ir pašalinkite žmones, kurių nepažįstate. Sukčiai dažnai kuria netikrus profilius, kurie atrodo kaip tikri žmonės, kad galėtų stebėti jūsų veiklą.
Saugus apsipirkimas internete
Perkant internetu, naudokite tik patikimas mokėjimo sistemas. Lietuvoje populiarios bankinės nuorodos per Paysera, Montonio ar tiesioginis banko mokėjimas yra saugesni nei kortelės duomenų įvedimas tiesiogiai į svetainę.
Jei vis dėlto turite įvesti kortelės duomenis, įsitikinkite, kad svetainės adresas prasideda „https://” (ne tik „http://”) ir naršyklėje matote užrakto simbolį. Tai reiškia, kad ryšys yra šifruotas.
Apsvarstykite galimybę turėti atskirą banko kortelę internetiniams pirkiniams su ribotu likučiu. Kai kurie Lietuvos bankai siūlo virtualias korteles, kurias galima sukurti vienam pirkiniui ir jos automatiškai išsijungia po naudojimo. Tai puiki apsauga nuo nesankcionuotų mokėjimų.
Ką daryti, jei tapote sukčiavimo auka
Net būdami atsargūs, galite tapti sukčiavimo auka – sukčiai nuolat tobulina metodus, o kartais tiesiog nepasiseka. Svarbu žinoti, kaip veikti tokiu atveju, nes greitas reagavimas gali sumažinti nuostolius.
Pirmieji veiksmai po sukčiavimo
Jei įtariate, kad tapote sukčiavimo auka, nedelsiant:
1. Jei davėte banko kortelės duomenis ar pervedėte pinigus – nedelsiant skambinkite į savo banką ir blokuokite kortelę. Lietuvos bankai veikia 24/7 ir gali sustabdyti įtartinas operacijas.
2. Pakeiskite visus slaptažodžius paskyroms, kurios galėjo būti pažeistos. Pradėkite nuo el. pašto, nes per jį galima atkurti prieigą prie kitų paskyrų.
3. Dokumentuokite viską – darykite ekrano kopijas pokalbių, el. laiškų, svetainių. Ši medžiaga bus reikalinga policijai ir bankui.
4. Pranešite savo bankui apie sukčiavimą raštu. Daugelis bankų turi specialias formas tokiems pranešimams.
Kreipimasis į teisėsaugą
Lietuvoje sukčiavimo internete atvejai tiriami policijos. Galite kreiptis į bet kurį policijos komisariatą arba pateikti pranešimą elektroniniu būdu per Elektroninių valdžios vartų portalą (jei turite prisijungimą).
Būkite pasirengę, kad tyrimas gali užtrukti – ypač jei sukčiai veikė iš užsienio. Tačiau pranešti vis tiek verta, nes:
– Tai padeda policijai matyti bendrą situaciją ir nustatyti tendencijas
– Jei sukčiai bus sugauti, turėsite galimybę susigrąžinti pinigus
– Be policijos pranešimo bankas gali atsisakyti grąžinti pinigus
Lietuvoje veikia ir Kibernetinio saugumo centras, kuris konsultuoja kibernetinio saugumo klausimais. Nors jie tiesiogiai netirs jūsų atvejo, gali patarti, kaip veikti.
Teisinės galimybės ir pinigų susigrąžinimas
Daugelis žmonių mano, kad jei pateko į sukčių spąstus, pinigai prarasti negrįžtamai. Tai ne visada tiesa – Lietuvos teisė ir Europos Sąjungos reguliavimas suteikia tam tikrų apsaugos mechanizmų.
Banko atsakomybė
Pagal Mokėjimo paslaugų įstatymą, jei jūsų banko sąskaita buvo neteisėtai naudojama, bankas privalo grąžinti pinigus, išskyrus atvejus, kai įrodoma, kad patys veikėte aplaidžiai ar sukčiavote. Tačiau čia yra subtilybė – jei patys pervedėte pinigus sukčiams, manydami, kad tai teisėta operacija, situacija sudėtingesnė.
Lietuvos bankai taiko skirtingą praktiką. Kai kurie grąžina pinigus net ir tokiais atvejais, ypač jei sukčiavimo schema buvo rafinuota ir sunku kaltinti auką neatsargumu. Kiti bankai yra griežtesni.
Jei bankas atsisako grąžinti pinigus, galite kreiptis į Lietuvos banko Priežiūros tarnybą su skundu. Jie išnagrinės situaciją ir gali įpareigoti banką grąžinti pinigus, jei nustatys pažeidimus.
Mokėjimo grąžinimas per korteles
Jei mokėjote banko kortele (ne pavedimu), turite teisę inicijuoti „chargeback” – mokėjimo grąžinimą per mokėjimo sistemą (Visa, Mastercard). Tai veikia, jei:
– Prekė nebuvo pristatyta
– Prekė neatitiko aprašymo
– Jūsų kortelė buvo panaudota be jūsų sutikimo
Turite kreiptis į savo banką per 120 dienų nuo operacijos. Bankas susisieks su pardavėjo banku ir, jei jūsų argumentai pagrįsti, pinigai bus grąžinti. Šis mechanizmas veikia gana efektyviai, todėl mokėjimas kortele dažnai yra saugesnis nei tiesioginis pavedimas.
Civilinis ieškinys
Jei sukčiai buvo nustatyti ir teisiami baudžiamojoje byloje, galite pareikšti civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo. Tai reiškia, kad teismas gali įpareigoti sukčius grąžinti jums pinigus ir atlyginti papildomą žalą.
Praktiškai tai veikia tik tada, kai sukčiai yra Lietuvoje ir turi turtą. Jei sukčiavimas buvo vykdomas iš užsienio per anoniminius kanalus, pinigų susigrąžinimo tikimybė, deja, maža.
Specialios rizikos grupės ir jų apsauga
Nors bet kas gali tapti sukčiavimo auka, tam tikros žmonių grupės yra ypač pažeidžiamos. Svarbu žinoti, jei priklausote vienai iš jų arba jei jūsų artimieji yra rizikos grupėje.
Vyresnio amžiaus žmonės
Statistika rodo, kad vyresnio amžiaus žmonės dažniau tampa sukčiavimo aukomis. Tai nėra todėl, kad jie būtų kvailesni – tiesiog jie užaugo laikais, kai žmonės buvo labiau linkę pasitikėti, o technologijos nebuvo tokios sudėtingos.
Jei jūsų tėvai ar seneliai naudoja internetą, skirkite laiko jiems paaiškinti pagrindines saugumo taisykles. Ypač pabrėžkite, kad:
– Bankas niekada nepraš SMS žinutėje gautų kodų
– Valstybinės institucijos nereikalauja nedelsiant pervesti pinigų
– Jei kas nors skambina ir kelia panikos jausmą, reikia padėti ragelį ir perskambinti į oficialų numerį
Apsvarstykite galimybę nustatyti jų banko sąskaitose operacijų limitus arba įjungti pranešimus apie kiekvieną operaciją, kad galėtumėte laiku pastebėti įtartiną veiklą.
Verslininkai ir laisvai samdomi darbuotojai
Jei dirbate kaip individualus veiklos vykdytojas ar turite mažą verslą, esate patraukli taikinys sukčiams. Jie gali apsimesti klientais, tiekėjais ar net mokesčių inspekcija.
Dažna schema: sukčiai užsako paslaugas ar prekes, apmoka netikru pavedimu (kuris vėliau bus atšauktas), o jūs jau esate atlikę darbą ar išsiuntę prekes. Arba priešingai – jie siūlo „pelningą sandorį”, bet prašo iš anksto pervesti pinigus už tariamai reikalingas medžiagas ar licencijas.
Apsisaugojimo būdai:
– Visada tikrinkite, ar pinigai tikrai įplaukė į jūsų sąskaitą, prieš teikdami paslaugą
– Su naujais klientais dirbkite tik su išankstiniu apmokėjimu arba naudokite escrow paslaugas
– Būkite atsargūs su per gerai skambančiais pasiūlymais iš nežinomų partnerių
Technologiniai sprendimai papildomai apsaugai
Be geros nuovokos ir atsargumo, yra ir technologinių priemonių, kurios gali padėti apsisaugoti nuo sukčiavimo.
Antivirusinė programinė įranga ir užkardos
Nors daugelis mano, kad antivirusinė programa yra atgyvena, tai vis dar svarbi apsaugos dalis. Šiuolaikinės antivirusinės programos ne tik aptinka virusus, bet ir įspėja apie įtartinas svetaines, blokuoja phishing bandymus, saugo nuo ransomware.
Lietuvoje populiarios antivirusinės programos: Bitdefender, ESET (Slovakijos, bet populiari Baltijos šalyse), Kaspersky (nors po Rusijos invazijos į Ukrainą daugelis jo atsisako). Yra ir nemokamų variantų, pavyzdžiui, Windows Defender, kuris įeina į Windows operacinę sistemą ir yra gana efektyvus.
VPN naudojimas viešuosiuose tinkluose
Kai prisijungiate prie viešo Wi-Fi kavinėje, oro uoste ar viešbutyje, jūsų duomenys gali būti lengvai perimti. Sukčiai naudoja specialias programas, kurios „klauso” viešų tinklų ir renka slaptažodžius, banko duomenis ir kitą informaciją.
VPN (Virtual Private Network) užšifruoja jūsų interneto srautą, todėl net jei kas nors jį perimtų, negalėtų perskaityti. Yra daug VPN paslaugų teikėjų – NordVPN (Lietuvos įmonė!), Surfshark, ExpressVPN. Dauguma kainuoja keletą eurų per mėnesį ir yra vertos investicijos, jei dažnai naudojatės viešais tinklais.
Naršyklės plėtiniai saugumui
Yra naudingų naršyklės plėtinių, kurie padeda apsisaugoti:
– uBlock Origin – blokuoja įkyrias reklamas, kurios dažnai yra sukčiavimo šaltinis
– Privacy Badger – blokuoja sekimo įrankius
– HTTPS Everywhere – užtikrina, kad prisijungtumėte prie svetainių per saugų ryšį
Šie plėtiniai yra nemokami ir lengvai įdiegiami į Chrome, Firefox ar kitas naršykles.
Kaip auklėti vaikus saugiam elgesiui internete
Jei turite vaikų, jų saugumas internete turėtų būti prioritetas. Vaikai ir paaugliai yra ypač pažeidžiami, nes jiems trūksta patirties atpažinti grėsmes.
Sukčiai taiko specialias schemas vaikams – siūlo nemokamus žaidimų priedus, populiarios žaidimų valiutos (Robux, V-Bucks), prašo užpildyti „apklausas” mainais už dovanas. Vaikai, nesupratingi apie pinigų vertę ir saugumo rizikas, gali atskleisti tėvų banko kortelės duomenis ar kitus asmeninius duomenis.
Ką daryti:
– Kalbėkite su vaikais apie internetinius pavojus atvirai, be bauginimo, bet ir nenutylėdami realių grėsmių
– Nustatykite taisykles – pavyzdžiui, niekada neatskleisti asmeninės informacijos, neatsisiųsti programų be leidimo
– Naudokite tėvų kontrolės įrankius, kurie leidžia stebėti ir riboti vaiko veiklą internete
– Mokykite kritinio mąstymo – jei kas nors atrodo per gerai, kad būtų tiesa, greičiausiai taip ir yra
Svarbu rasti pusiausvyrą tarp saugumo ir privatumo – pernelyg griežta kontrolė gali sukelti pasipriešinimą ir paslapčių slėpimą, o per laisvas požiūris – palikti vaiką pažeidžiamą.
Ką daryti su įtartina veikla ir kaip pranešti
Net jei patys netapote auka, galite padėti kitiems, pranešdami apie įtartiną veiklą. Kuo daugiau žmonių praneša, tuo greičiau sukčiai gali būti sustabdyti.
Jei gavote įtartiną el. laišką, galite jį persiųsti į savo el. pašto paslaugų teikėjo piktnaudžiavimo skyrių (pavyzdžiui, Gmail turi „Report phishing” funkciją). Tai padeda tobulinti filtrus ir apsaugoti kitus naudotojus.
Lietuvoje veikia Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC), kuris priima pranešimus apie kibernetinius incidentus. Nors jie daugiausia orientuoti į institucijas ir įmones, pranešti apie didelę grėsmę gali ir privatus asmuo.
Socialiniuose tinkluose galite pranešti apie įtartinus profilius ar skelbimus – Facebook, Instagram ir kitos platformos turi pranešimo mechanizmus. Nors jie ne visada veikia efektyviai, vis tiek verta pranešti.
Jei matote įtartiną svetainę, kuri apsimeta Lietuvos įmone ar institucija, galite pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai (RRT). Jie gali užblokuoti tokias svetaines Lietuvoje.
Kaip išlikti saugiam ateityje: nuolatinis budrumas
Internetinė sauga nėra vienkartinis veiksmas – tai nuolatinis procesas. Sukčiai nuolat tobulina metodus, atsiranda naujų technologijų ir naujų grėsmių. Svarbu išlikti informuotiems ir prisitaikyti.
Prenumeruokite patikimus šaltinius apie kibernetinį saugumą. Lietuvoje tokios informacijos galima rasti NKSC svetainėje, Lietuvos banko pranešimuose, policijos komunikatuose. Tarptautiniu mastu naudingi šaltiniai: Krebs on Security, Brian Krebs tinklaraštis, r/scams bendruomenė Reddit platformoje.
Reguliariai atnaujinkite savo žinias – kas kelis mėnesius paskirkite valandą peržiūrėti savo saugumo nustatymus, pakeisti svarbius slaptažodžius, patikrinti, kurios programos turi prieigą prie jūsų paskyrų.
Dalinkitės žiniomis su artimaisiais. Jei sužinojote apie naują sukčiavimo schemą, papasakokite draugams, šeimai, kolegoms. Kuo daugiau žmonių bus informuoti, tuo sunkiau sukčiams rasti aukų.
Nepamirškite, kad saugumas internete – tai ne tik technologijos, bet ir žmogiškasis faktorius. Daugelis sėkmingiausių sukčiavimo atvejų remiasi ne technologinėmis spragomis, o psichologine manipuliacija. Būkite skeptiški, klauskite, tikrinkite – geriau kartą per daug paklausti nei prarasti pinigus ar duomenis.
Lietuvos teisė ir institucijos nuolat tobulėja, siekdamos geriau apsaugoti piliečius nuo sukčiavimo internete. 2026 metais turime daugiau įrankių nei bet kada anksčiau – tiek teisinių, tiek technologinių. Tačiau svarbiausia apsaugos priemonė vis dar yra jūsų pačių budrumas ir kritinis mąstymas. Neskubėkite, būkite atsargūs, pasitikrinkite informaciją – ir daugelio problemų pavyks išvengti. O jei vis dėlto nutinka bėda, žinokite, kad turite teises ir galimybes gintis, tereikia jomis pasinaudoti.
