Kodėl šiandien visi turime būti budresni nei bet kada anksčiau
Internetas tapo mūsų antraisiais namais – čia apsiperkame, bendraujame, dirbame, mokamės. Bet kartu su visomis šiomis galimybėmis atėjo ir naujos grėsmės. Sukčiai nebemiega – jie nuolat tobulina savo metodus, išnaudoja naujausias technologijas ir psichologinius triukus, kad gautų tai, ko nori: jūsų pinigų, duomenų ar asmeninės informacijos.
2026 metais situacija tapo ypač sudėtinga. Dirbtinio intelekto įrankiai leidžia sukurti tokius įtikinamai atrodančius el. laiškus, vaizdo įrašus ar balsų įrašus, kad net patyrę vartotojai nebeatskiria, kas tikra, o kas ne. Phishing atakos tapo tokios rafinuotos, kad net IT specialistai kartais pakliūva į spąstus.
Bet štai gera žinia: žinodami, ko ieškoti ir kaip elgtis, galite apsaugoti save ir savo artimuosius. Šiame straipsnyje pasidalinsiu praktiniais patarimais, kurie tikrai veikia, ir papasakosiu apie teisines galimybes, jei vis dėlto tapote sukčiavimo auka.
Atpažinkite šiuolaikinius sukčiavimo būdus – jie nebėra tokie akivaizdūs
Užmirškite tuos juokingus el. laiškus apie Nigerijos princą. Šiandieniniai sukčiai dirba profesionaliai. Jie tyrinėja savo aukas socialiniuose tinkluose, žino, kur dirbate, kokius pomėgius turite, net kaip šnekate.
Deepfake technologija – tai viena didžiausių grėsmių 2026 metais. Sukčiai gali sukurti vaizdo įrašą, kuriame jūsų vadovas ar artimas žmogus prašo skubiai pervesti pinigus. Balsas, veido išraiška, net kalbėjimo maniera – viskas atrodo autentiškai. Jau užfiksuota atvejų, kai darbuotojai pervedė šimtus tūkstančių eurų, manydami, kad kalba su tikru kompanijos vadovu.
Romantiniai sukčiai taip pat evoliucionavo. Jie nebeprasideda nuo akivaizdžiai netikrų profilių. Dabar tai ilgalaikis žaidimas – sukčiai kuria įtikinamą istoriją, bendrauja mėnesius, kuria emocinį ryšį. Kai pasitikėjimas užmegztas, prasideda prašymai dėl pinigų – dažniausiai tariamoms medicininėms išlaidoms, verslo investicijoms ar kelionės bilietams.
Investicinės schemos su kriptovaliutomis ar dirbtinio intelekto projektais atrodo neįtikėtinai profesionaliai. Sukčiai sukuria puikiai atrodančias svetaines, netgi organizuoja vaizdo konferencijas su „ekspertais”, rodo klastotus pelno grafikus. Kai įneši pinigus, kurį laiką net gali matyti, kaip jie „auga”. Bet kai bandysi išsiimti – svetainė dingsta.
Aukso taisyklės, kurios apsaugos jūsų pinigus ir duomenis
Pirmiausia – sustokite ir pagalvokite. Tai skamba paprastai, bet dauguma žmonių pakliūva į sukčių spąstus būtent todėl, kad veikia impulsyviai. Sukčiai kuria skubos jausmą: „Pasiūlymas galioja tik šiandien!”, „Jūsų sąskaita bus užblokuota per 24 valandas!”, „Skubiai reikia pagalbos!”. Kai tik jaučiate spaudimą priimti greitą sprendimą – tai raudonas signalas.
Dviejų veiksnių autentifikacija – tai ne pasiūlymas, o būtinybė. Taip, kartais erzina įvesti papildomą kodą, bet tai vienas efektyviausių būdų apsaugoti savo paskyras. Net jei sukčiai gautų jūsų slaptažodį, be to papildomo kodo jie negalės prisijungti. Naudokite autentifikavimo programėles, o ne SMS žinutes – jos saugesnės.
Jokių slaptažodžių tipo „Lietuva2026” ar „Vardas123”. Stiprus slaptažodis turi būti bent 12 simbolių, su didžiosiomis ir mažosiomis raidėmis, skaičiais ir specialiais simboliais. Ir, dieve mano, nenaudokite to paties slaptažodžio visur! Jei viena paskyra nulaužiama, sukčiai iš karto bando tą patį slaptažodį visose populiariose platformose. Naudokite slaptažodžių valdymo programas – jos padės susikurti ir saugiai laikyti unikalius slaptažodžius kiekvienai paskyrai.
Patikrinkite URL adresus prieš įvesdami bet kokią informaciją. Sukčiai kuria svetaines, kurios atrodo beveik identiškai kaip tikrosios – skiriasi tik viena raidė ar simbolis adrese. Pavyzdžiui, vietoj „swedbank.lt” gali būti „swedbank-lt.com” ar „swed-bank.lt”. Visada žiūrėkite į adreso juostą ir įsitikinkite, kad matote spynelės simbolį (HTTPS).
Kai gaunate netikėtą pranešimą iš banko, pašto ar bet kokios kitos įstaigos – neskambinkite numeriu, nurodytu tame pranešime. Raskite oficialų kontaktą įstaigos svetainėje ir paskambinkite juo. Taip pat niekada nespauskite nuorodų el. laiškuose ar SMS žinutėse – geriau patys įveskite įmonės adresą naršyklėje.
Socialinių tinklų spąstai ir kaip jų išvengti
Facebook, Instagram, LinkedIn – tai aukso kasyklos sukčiams. Žmonės čia dalijasi neįtikėtinai daug asmeninės informacijos: kur gyvena, kur dirba, kada išvyksta atostogauti, net savo šeimos narių vardus ir gimtadienius.
Vienas populiariausių triukų – klausimynai ir testai. „Sužinok, kuris Hario Poterio personažas esi!”, „Kokia buvo tavo pirmoji mašina?”, „Kokia tavo mamos mergautinė pavardė?”. Atsakydami į šiuos klausimus, dažnai atskleidžiate atsakymus į saugumo klausimus, kuriuos naudojate slaptažodžių atkūrimui.
Draugystės prašymai iš nepažįstamų žmonių su patraukliais nuotraukų profiliais – klasika. Bet dabar sukčiai taip pat kuria klonuotus profilių, kurie atrodo kaip jūsų tikrų draugų paskyros. Jie nukopijuoja nuotraukas ir informaciją, tada siunčia draugystės prašymus jūsų kontaktams. Jei priimate, jie gali pradėti prašyti pinigų, sakydami esą jūsų draugas.
Nustatykite privatumo nustatymus taip, kad jūsų įrašus matytų tik draugai, ne visi. Apribokite, kas gali matyti jūsų draugų sąrašą, gimtadienį, darbo vietą. Kuo mažiau informacijos viešai prieinama, tuo sunkiau sukčiams jus tyrinėti ir kurti įtikinamą istoriją.
Apsipirkimas internete be rizikos – ar tai įmanoma?
Internetinė prekyba – tai patogybė, bet ir rizika. Ypač kai perkate iš mažiau žinomų pardavėjų ar naudojate skelbimų platformas.
Jei kaina atrodo per gera, kad būtų tiesa – greičiausiai taip ir yra. Naujausias iPhone’as už pusę kainos? Dizainerio rankinė už 50 eurų? Didelė tikimybė, kad tai arba padirbinys, arba apgavystė, ir jūs negausite nieko.
Pirkdami iš nežinomų pardavėjų, patikrinkite atsiliepimus – ne tik jų svetainėje, bet ir nepriklausomose platformose. Ieškokite informacijos apie įmonę Google, pažiūrėkite, ar yra skundų. Jei svetainė sukurta prieš kelias savaites ir neturi jokių atsiliepimų – tai įtartina.
Mokėjimo metodai – svarbu. Niekada nemokėkite tiesiogiai pervesdami pinigus į asmeninę sąskaitą, ypač jei pardavėjas prašo tai padaryti „mokesčių vengimo” ar „greičio” sumetimais. Naudokite saugius mokėjimo būdus, kurie suteikia pirkėjo apsaugą – kredito korteles, PayPal ar kitas patikimas sistemas. Jei kas nors negerai, galėsite ginčyti operaciją.
Kai perkate iš privačių asmenų skelbimų platformose, susitikite asmeniškai viešoje vietoje ir apžiūrėkite prekę prieš mokėdami. Jei pardavėjas prašo išankstinio apmokėjimo ir siūlo atsiųsti prekę paštu – būkite atsargūs. Tai vienas dažniausių sukčiavimo būdų.
Ką daryti, jei jau tapote auka – greiti veiksmai gali išgelbėti
Nutiko baisiausia – suvokėte, kad pakliuvote į sukčių spąstus. Pirmiausia – nesigėdykite ir nesislėpkite. Sukčiai yra profesionalai, ir net protingi, atsargūs žmonės gali tapti aukomis.
Nedelsiant susisiekite su savo banku, jei pervedėte pinigus ar davėte kortelės duomenis. Kuo greičiau tai padarysite, tuo didesnė tikimybė sustabdyti operaciją ar susigrąžinti pinigus. Bankai turi specialias procedūras tokiems atvejams.
Pakeiskite visus slaptažodžius – ne tik tos paskyros, kuri buvo nulaužta, bet visų, kur naudojote panašius. Pradėkite nuo el. pašto, nes tai raktas į visas kitas paskyras.
Pranešite policijai. Taip, daugelis mano, kad tai nieko neduos, bet iš tikrųjų pranešimas yra svarbus. Pirma, tai padeda policijai sekti sukčių veiklą ir galbūt juos sugauti. Antra, jums gali prireikti oficialaus įrodymo, kad buvote apgauti, pavyzdžiui, draudimo ar banko byloje.
Jei sukčiai gavo jūsų asmens duomenis, informuokite Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją. Jie gali padėti apsaugoti jus nuo tapatybės vagystės pasekmių.
Teisinė apsauga 2026 metais – kas pasikeitė ir kaip tuo pasinaudoti
Gera žinia ta, kad teisinis reguliavimas nuolat stiprėja. Europos Sąjungos direktyvos ir Lietuvos įstatymai suteikia vis daugiau apsaugos vartotojams.
Vartotojų teisių apsaugos įstatymas suteikia jums teisę atsisakyti pirkimo per 14 dienų be jokio pagrindimo, jei perkate internetu. Tai galioja net jei tiesiog perdavėte nuomonę. Pardavėjas privalo grąžinti pinigus per 14 dienų nuo atsisakymo gavimo.
Jei nukentėjote nuo sukčiavimo, galite kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Jie gali padėti ginčuose su pardavėjais, tarpininkauti ir net skirti baudas pažeidėjams. Tai nemokama paslauga.
Bankų atsakomybė taip pat išaugo. Pagal Mokėjimo paslaugų įstatymą, jei jūsų sąskaita buvo neteisėtai nuskaityti pinigai, bankas privalo juos grąžinti, nebent įrodys, kad jūs elgėtės labai neatsargiai ar sukčiavote patys. Bet atsargiai – jei patys pervedėte pinigus sukčiams, manydami, kad tai teisėta operacija, bankas gali atsisakyti kompensuoti.
Kibernetinio saugumo įstatymas įpareigoja įmones pranešti apie duomenų nutekėjimus per 72 valandas. Tai reiškia, kad jei įmonė, kurioje turėjote paskyrą, buvo nulaužta, jie privalo jus informuoti, kad galėtumėte imtis apsaugos priemonių.
Jei nuostolis didelis, verta konsultuotis su advokatu, specializuojančiuosi kibernetiniuose nusikaltimuose. Taip, tai kainuos, bet jei praradote kelis tūkstančius eurų, profesionali teisinė pagalba gali padėti juos susigrąžinti arba bent gauti kompensaciją iš atsakingų šalių.
Kaip apsaugoti savo artimuosius – ypač vyresnio amžiaus žmones
Statistika rodo, kad vyresnio amžiaus žmonės dažniau tampa sukčiavimo aukomis. Ne todėl, kad jie kvailesni, o todėl, kad užaugo kitoje eroje, kur žmonės labiau pasitikėjo vienas kitu, ir jiems sunkiau atpažinti šiuolaikines apgavystes.
Kalbėkite su savo tėvais ir seneliais apie internetinius sukčius. Ne vieną kartą, ne paskaitų forma, o reguliariai, pasidalindami konkrečiais pavyzdžiais. „Mama, girdėjai apie tą naują sukčiavimo būdą? Žmonės gauna skambučius, kur tariamas banko darbuotojas prašo patvirtinti operaciją…”
Nustatykite jų įrenginiuose apsaugos programas – antivirusinę, blokuojančią pavojingas svetaines. Padėkite sukonfigūruoti privatumo nustatymus socialiniuose tinkluose.
Būkite jų patikimas kontaktas. Pasakykite: „Jei kada nors gausi keistą pranešimą ar skambutį dėl pinigų, pirmiausia paskambink man, nesvarbu, kokia valanda.” Sukčiai dažnai kuria skubos ir baimės jausmą, todėl svarbu, kad žmogus turėtų, pas ką kreiptis patikrinti.
Jei jūsų artimieji naudoja internetinę bankininkystę, nustatykite operacijų limitus. Daugelis bankų leidžia apriboti maksimalią pervedimo sumą per dieną. Taip net jei kas nors gautų prieigą prie sąskaitos, negalės iškart ištuštinti visų santaupų.
Ateities perspektyvos ir kaip išlikti žingsniu priekyje sukčių
Technologijos tobulėja, bet kartu tobulėja ir sukčiai. Dirbtinis intelektas, kvantiniai kompiuteriai, vis sudėtingesnės socialinės inžinerijos technikos – visa tai reiškia, kad turime nuolat mokytis ir prisitaikyti.
Nuolatinis švietimas – tai raktas. Sekite naujienų portalus, kurie rašo apie kibernetinį saugumą. Lietuvoje yra puikių šaltinių, pavyzdžiui, Nacionalinio kibernetinio saugumo centro pranešimai apie naujas grėsmes.
Investuokite į saugumą. Taip, geros antivirusinės programos, slaptažodžių valdymo įrankiai, VPN – tai kainuoja. Bet palyginkite su tuo, kiek galite prarasti, jei tapsite sukčiavimo auka. Tai ne išlaidos, o draudimas.
Pasitikėkite savo instinktu. Jei kažkas atrodo įtartina, jei jaučiate nerimą ar spaudimą – sustokite. Geriau būti pernelyg atsargiam ir praleisti gerą pasiūlymą, nei tapti auka. Tikri, teisėti pasiūlymai ir prašymai gali palaukti, kol viską patikrinsite.
Ir paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas – kalbėkite apie tai. Jei patyrėte bandymą jus apgauti, pasidalinkite tuo su draugais, šeima, socialiniuose tinkluose. Kuo daugiau žmonių žinos apie naujus sukčiavimo metodus, tuo sunkiau sukčiams bus rasti naivių aukų.
Internetas nėra baisi vieta, kurios reikia vengti. Tai nuostabi erdvė su begalėmis galimybėmis. Bet kaip ir tikrame gyvenime, čia reikia būti budriam, protingam ir atsargiam. Su tinkamomis žiniomis ir įrankiais galite mėgautis visais interneto privalumais, likdami saugūs. Apsauga prasideda nuo jūsų – nuo sprendimo skirti laiko išmokti, nuo noro būti atsakingam už savo saugumą, nuo drąsos sustoti ir pagalvoti prieš paspaudžiant tą mygtuką ar įvedant tuos duomenis. Būkite protingi, būkite saugūs, ir neduokite sukčiams jokių šansų.
