Kodėl interneto sukčiai vis dar laimi
Sėdžiu prie kompiuterio ir skaitau dar vieną istoriją apie žmogų, praradusį visas santaupas dėl „banko darbuotojo” skambučio. 2026 metai, dirbtinis intelektas jau valdo pusę pasaulio procesų, o mes vis dar lendame į tas pačias spąstus. Paradoksas? Ne visai. Sukčiai taip pat naudoja technologijas, ir jų arsenale – ne tik senosios klasikinės schemos, bet ir naujos, kurioms net kibernetinio saugumo specialistai kartais nepasirengę.
Problema ta, kad dauguma žmonių mano esą per protingi, kad būtų apgauti. Tačiau statistika rodo ką kita – kasmet Lietuvoje užregistruojama tūkstančiai sukčiavimo internetu atvejų, o nuostoliai siekia dešimtis milijonų eurų. Ir tai tik oficialūs duomenys. Daugelis nukentėjusiųjų apskritai nesikreipia į policiją – vieni dėl gėdos, kiti dėl netikėjimo, kad kas nors bus padaryta.
Tiesa ta, kad niekas nėra apsaugotas. Nei jūsų močiutė, kuri tik neseniai išmoko naudotis išmaniuoju telefonu, nei jūsų draugas IT specialistas, kuris mano žinąs viską apie saugumą. Sukčiai dirba su psichologija, ne su technologijomis. Jie žino, kaip paspausti tinkamus mygtukus jūsų galvoje – baimę, godumą, smalsumą, pagalbos norą.
Kas pasikeitė per pastaruosius metus
Jei manote, kad sukčiavimo schemos lieka tos pačios, turiu jus nuvilianti. 2026 metais situacija pasikeitė kardinaliai. Dirbtinio intelekto įrankiai tapo prieinami visiems, įskaitant nusikaltėlius. Dabar sukurti tikrovišką vaizdo skambutį, kuriame jūsų „giminaitis” prašo pinigų, užtrunka vos kelias minutes. Balso klonavimas? Užtenka kelių sekundžių įrašo iš socialinių tinklų.
Susidūriau su vienu atveju – moteris gavo vaizdo skambutį iš savo dukters, kuri verkdama pasakojo patekusi į avariją ir skubiai reikią pinigų. Vaizdas buvo tikras, balsas tikras, net aplinka atrodė pažįstama. Tik viena problema – tikroji duktė tuo metu ramiai sėdėjo universiteto paskaitoje. Sukčiai panaudojo jos nuotraukas ir video iš „Instagram” bei „TikTok”, o AI padarė likusį darbą.
Kitas didelis pokytis – kriptovaliutų ir skaitmeninių piniginių paplitimas. Tai sukūrė naują erdvę sukčiams. Klasikinės bankinės apsaugos priemonės čia neveikia, o pinigų susigrąžinimas beveik neįmanomas. Pervedėte bitkoinų į netinkamą piniginę? Sudiev, pinigai. Niekas jų negrąžins, niekas nepadės.
Dar viena tendencija – sukčiai tapo profesionalesni. Jie dirba komandomis, turi skambučių centrus, naudoja CRM sistemas klientams valdyti. Taip, jūs teisingai supratote – jie tvarko savo „klientus” profesionaliau nei kai kurios teisėtos įmonės. Jie žino, kada jums paskambinti, ką pasakyti, kaip reaguoti į jūsų abejones.
Atpažinti grėsmę: konkretūs pavyzdžiai
Teorija teorija, bet praktikoje kaip atrodo šiuolaikinės sukčiavimo schemos? Papasakosiu apie keletą, su kuriomis tikrai susidursite arba jau susidūrėte.
Fišingas nauju lygiu. Gaunate el. laišką iš „Sodros” arba „Valstybinės mokesčių inspekcijos”. Dizainas tobulas, logotipai tikri, net el. pašto adresas atrodo teisėtas. Prašoma patikrinti duomenis arba patvirtinti grąžinamą mokestį. Spustelite nuorodą – ir patenkate į puslapį, kuris atrodo absoliučiai identiškas tikrajam. Įvedate prisijungimo duomenis ir… viskas. Sukčiai dabar turi prieigą prie jūsų paskyros.
Investicinės platformos fantomas. Matote reklamą socialiniuose tinkluose – garsus Lietuvos verslininkas ar politikas rekomenduoja investicinę platformą, žadančią 20-30% grąžą per mėnesį. Registruojatės, įnešate nedidelę sumą, ir iš tikrųjų po savaitės matote pelną savo sąskaitoje. Įnešate daugiau. Dar daugiau. Ir kai nusprendžiate išsiimti pinigus – platforma tiesiog išnyksta. O tas „garsus verslininkas” reklamoje? AI sugeneruotas vaizdas su suklonuotu balsu.
Meilės sukčiavimas 2.0. Susipažįstate internetinėje pažinčių svetainėje su nuostabia moterimi ar vyru. Bendraujate savaites, galbūt mėnesius. Jie niekada neprašo pinigų tiesiogiai. Bet vieną dieną atsiranda „problema” – liga, sugedęs automobilis, sulaikytas krovinys muitinėje. Ir jūs jau taip emociškai prisirišę, kad noriai padedame. Tik šįkart sukčiai nenaudoja pavogtu nuotraukų – jie kuria visiškai dirbtinus, bet tikroviškus profilius su AI pagalba.
Darbo pasiūlymas, kuris per gražus, kad būtų tikras. Gaunate pasiūlymą dirbti nuotoliniu būdu, atliekant paprastas užduotis – peržiūrėti produktus, rašyti atsiliepimus, tvarkyti užsakymus. Atlyginimas puikus, reikalavimai minimalūs. Pirmąją savaitę tikrai gaunate pinigų. Antrąją irgi. Trečiąją jums pasiūloma „investuoti” į didesnį projektą, kad uždirbti daugiau. Ir štai čia prasideda tikrasis žaidimas – jūsų „investicija” išgaruoja, o „darbdavys” nustoja atsiliepinėti.
Technologiniai skydai: ką galite padaryti jau šiandien
Gerai, užtenka bauginimo. Kalbėkime apie tai, kaip realiai apsisaugoti. Ir ne, neužteks tiesiog „būti atsargiam” – reikia konkrečių veiksmų.
Pirmiausia – dviejų veiksnių autentifikavimas visur, kur tik įmanoma. Taip, žinau, tai nepatogu. Taip, tai užima papildomų kelių sekundžių. Bet tai vienintelis būdas apsaugoti savo paskyras, kai sukčiai gauna jūsų slaptažodį. Ir ne, SMS žinutės nebėra saugiausia forma – naudokite autentifikavimo programėles kaip „Google Authenticator” ar „Authy”. Telefonų numerius galima pakeisti ar perkelti, o fizinę programėlę – ne.
Antra – slaptažodžių tvarkyklė. Jei vis dar naudojate tą patį slaptažodį keliose svetainėse arba variacijas tipo „slaptazodis1″, „slaptazodis2″, jūs esate lengva grobis. Slaptažodžių tvarkyklė sugeneruos sudėtingus, unikalius slaptažodžius kiekvienai svetainei ir juos saugiai išsaugos. Aš naudoju „Bitwarden” – nemokama, atviro kodo, patikima.
Trečia – reguliariai tikrinkite, ar jūsų duomenys nenutekėjo. Svetainė „haveibeenpwned.com” leidžia patikrinti, ar jūsų el. paštas nebuvo įtrauktas į žinomus duomenų nutekėjimus. Jei buvo – nedelsiant keiskite slaptažodžius visose susijusiose paskyrose.
Ketvirta – atnaujinkite programinę įrangą. Taip, tie nuolatiniai pranešimai apie atnaujinimus erzina. Bet dauguma kibernetinių atakų naudoja žinomas saugumo spragas, kurios jau seniai pataisytos naujose versijose. Įjunkite automatinius atnaujinimus operacinei sistemai, naršyklei, antivirusinei programai.
Penkta – atsargiai su viešais Wi-Fi tinklais. Kavinėje, oro uoste, viešbutyje – šie tinklai dažnai nesaugūs. Jei būtinai turite prisijungti prie banko ar įvesti slaptažodžius, naudokite VPN (virtualų privatų tinklą). Tai užšifruos jūsų duomenis ir apsaugos nuo perėmimo.
Psichologinė savigyba: kaip nepasidaryti auka
Technologijos technologijomis, bet didžioji dalis sukčiavimo schemų veikia dėl žmogiškųjų silpnybių. Sukčiai yra meistrai manipuliuoti emocijomis, ir būtent čia turime stiprinti savo gynybą.
Skubos jausmas – pagrindinis sukčių ginklas. Kai jums sako „turite nuspręsti dabar”, „pasiūlymas galioja tik 10 minučių”, „jūsų sąskaita bus užblokuota per valandą” – tai raudonos vėliavos. Teisėtos organizacijos suteikia laiko pagalvoti. Sukčiai ne. Jie žino, kad skuba išjungia kritinį mąstymą. Todėl įsidėmėkite taisyklę: bet kokia situacija, reikalaujanti skubaus sprendimo dėl pinigų ar asmeninių duomenų, yra įtartina. Padarykite pertrauką. Pasikonsultuokite su kuo nors. Patikrinkite informaciją nepriklausomai.
Baimės žaidimas. „Jūsų sąskaita buvo įsilaužta”, „prieš jus iškelta byla”, „jūsų artimasis pateko į bėdą”. Sukčiai mėgsta kelti paniką, nes išsigandęs žmogus nedaug galvoja. Jei gaunate tokią žinutę ar skambutį – sustokite. Giliai įkvėpkite. Ir patikrinkite informaciją oficialiais kanalais. Paskambinkite į banką naudodami numerį iš jų svetainės, ne tą, kurį jums pateikė skambinantysis. Susisiekite su artimuoju tiesiogiai.
Autoritetų naudojimas. Sukčiai mėgsta apsimesti policijos pareigūnais, bankų darbuotojais, valstybinių institucijų atstovais. Jie skaičiuoja, kad žmonės linkę paklusti autoritetams. Bet štai ko daugelis nežino: jokie teisėti pareigūnai niekada neprašys jūsų slaptažodžių, PIN kodų ar pervedinėti pinigų „saugiam” sąskaitai. Niekada. Jei kas nors taip daro – tai sukčiai, nesvarbu, kaip įtikinamai jie skamba.
Socialinė inžinerija per pažįstamus. Jūsų draugo „Facebook” paskyra buvo įsilaužta ir jis prašo paskolinti pinigų? Prieš siųsdami, paskambinkite jam tiesiogiai. Gaunat el. laišką iš kolegos su prašymu atidaryti dokumentą? Patikrinkite, ar tai tikrai jis siuntė. Sukčiai dažnai naudoja pavogtas ar suklastotas paskyras, nes žmonės pasitiki žinutėmis iš pažįstamų šaltinių.
Kai jau per vėlu: teisinės priemonės ir veiksmų planas
Tarkime, nutiko blogiausia – tapote sukčiavimo auka. Pirmoji reakcija dažnai būna šokas, paskui gėda, paskui noras viską nuslėpti. Bet tai blogiausia, ką galite padaryti. Kuo greičiau veiksite, tuo didesnė tikimybė sumažinti žalą ir padėti sulaikyti nusikaltėlius.
Pirmas žingsnis – sustabdyti žalą. Jei perdavėte banko duomenis, nedelsiant skambinkite į banką ir blokuokite korteles bei sąskaitas. Jei atidavėte prisijungimo duomenis prie el. pašto ar socialinių tinklų, keiskite slaptažodžius visur. Jei pervedėte pinigus, praneškit bankui – kartais dar įmanoma sustabdyti operaciją.
Antras žingsnis – fiksuoti įrodymus. Neištrinkite žinučių, el. laiškų, pokalbių istorijos. Padarykite ekrano kopijas. Išsaugokite visus duomenis apie operacijas. Užrašykite, ką tiksliai atsimename – datas, laikus, ką jums sakė sukčiai. Visa tai bus reikalinga policijai.
Trečias žingsnis – kreiptis į policiją. Taip, žinau, daugelis mano, kad tai beprasmiška. Bet yra kelios priežastys, kodėl vis tiek reikia pranešti. Pirma, be oficialaus pareiškimo neturėsite jokių teisinių galimybių susigrąžinti pinigus. Antra, jūsų informacija gali padėti sulaikyti sukčius ar perspėti kitus. Trečia, statistika – kuo daugiau pranešimų, tuo daugiau dėmesio ir išteklių skiriama šiai problemai spręsti.
Lietuvoje sukčiavimo internetu bylomis užsiima Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrius. Galite kreiptis į savo miesto ar rajono policijos komisariatą arba pateikti pranešimą elektroniniu būdu per Elektroninių valdžios vartų portalą. Taip pat veikia bendra pagalbos linija 112.
Ketvirtas žingsnis – kreiptis į Lietuvos banką. Jei nukentėjote nuo sukčiavimo, susijusio su mokėjimo paslaugomis, galite pateikti skundą Lietuvos bankui. Nors jie tiesiogiai nesusigrąžina pinigų, jie gali ištirti, ar jūsų bankas padarė viską, kad apsaugotų jus, ir ar laikėsi reikalavimų.
Penktas žingsnis – konsultuotis su teisininku. Sudėtingesniais atvejais, ypač kai praradote didelę sumą, verta pasikonsultuoti su teisininku, specializuojančiusi kibernetiniuose nusikaltimuose. Jie gali padėti teisingai suformuluoti pretenzijas, atstovaus bendraujant su institucijomis, o kai kuriais atvejais – padės susigrąžinti bent dalį nuostolių.
Ką daro valstybė ir ko galime tikėtis
Teisingai pasakius, Lietuva nėra tarp lyderių kovojant su kibernetiniais nusikaltimais, bet situacija pamažu gerėja. 2026 metais veikia kelios iniciatyvos, kurias verta žinoti.
Policija sukūrė specialų padalinį, kuris tiria kibernetinius nusikaltimus. Taip, jie vis dar neturi pakankamai išteklių, taip, tyrimo procesai užtrunka, bet bent jau dabar yra kam kreiptis. Be to, Lietuva bendradarbiauja su tarptautinėmis organizacijomis kaip Europolas ir Interpolas, kas padeda tiriant tarptautinius sukčiavimo tinklus.
Lietuvos bankas įvedė griežtesnius reikalavimus bankams dėl klientų apsaugos. Dabar bankai privalo naudoti pažangias sukčiavimo aptikimo sistemas, informuoti klientus apie įtartinas operacijas ir mokėti kompensacijas tam tikrais atvejais, kai nepaisė saugumo reikalavimų.
Veikia ir švietimo programos. Kibernetinio saugumo centras reguliariai organizuoja mokymus, skelbia perspėjimus apie naujas sukčiavimo schemas. Tik problema ta, kad šia informacija naudojasi dažniausiai tie, kurie ir taip jau sąmoningi. Kaip pasiekti tuos, kurie labiausiai pažeidžiami – vyresnio amžiaus žmones, mažiau išsilavinusius, neturinčius skaitmeninių įgūdžių? Tai vis dar neišspręsta problema.
Dar viena naujovė – galimybė greitai blokuoti sąskaitas, į kurias pervedėte pinigus sukčiams. Jei pranešate per 24 valandas, bankas gali sustabdyti operaciją ar užšaldyti gavėjo sąskaitą. Bet čia svarbu greitis – kuo ilgiau laukiate, tuo mažesnė tikimybė.
Kai sukčiavimas tampa asmeniniu
Norėčiau papasakoti vieną istoriją, kuri man parodė, kad sukčiavimas internetu – tai ne tik pinigų praradimas. Tai psichologinė trauma, pasitikėjimo praradimas, kartais net depresija.
Mano pažįstama Rasa (vardas pakeistas) buvo išsilavinusi, protinga moteris, dirbanti IT sektoriuje. Ji manė, kad niekada netaps sukčiavimo auka. Bet po skyrybų, jaučiantis vienišai, ji užsiregistravo pažinčių svetainėje. Susipažino su vyru, kuris atrodė idealus – išsilavinęs, keliaujantis, su panašiais pomėgiais. Jie bendravo tris mėnesius. Vaizdo skambučiai, kasdieniai laiškai, planai ateičiai.
Vieną dieną jis pasakė, kad jo motina sunkiai serga ir jam reikia skubiai vykti į Kanadą, bet jo sąskaita laikinai užblokuota dėl tarptautinių operacijų. Ar ji galėtų paskolinti pinigų bilietui? Grąžins per savaitę. Rasa, jau emociškai prisirišusi, pervedė 2000 eurų. Paskui dar 3000 „medicininėms išlaidoms”. Paskui dar 5000, nes „motina mirė ir reikia laidotuvėms”.
Kai Rasa pagaliau suprato, kad tai sukčiavimas, ji prarado ne tik 10 000 eurų. Ji prarado pasitikėjimą žmonėmis, pradėjo kaltinti save, gėdijosi pasakoti kitiems. Jai prireikė psichologo pagalbos. Ir tai ne išskirtinis atvejis – daugelis sukčiavimo aukų patiria ilgalaikius psichologinius padarinius.
Todėl, jei jūs ar jūsų artimasis tapote auka, neužsisklęskite. Kreipkitės pagalbos – ne tik teisinės, bet ir psichologinės. Veikia pagalbos linijos, psichologai, kurie specializuojasi padėti nusikaltimų aukoms. Ir atminkite – kaltas ne jūs. Kalti sukčiai, kurie profesionaliai manipuliuoja žmonėmis.
Kaip kalbėti su artimaisiais apie saugumą
Vienas didžiausių iššūkių – kaip perspėti savo tėvus, senelius, mažiau technologiškai raštingus artimuosius, nepažeidžiant jų orumo? Niekas nenori jaustis kvailas ar nesuprantantis šiuolaikinio pasaulio.
Štai keletas būdų, kaip tai padaryti taktiškai. Pasidalinkite konkrečiomis istorijomis, ne abstrakčiomis grėsmėmis. Vietoj „būk atsargus internete”, geriau: „Šiandien skaičiau apie moterį iš Kauno, kuri neteko 5000 eurų dėl netikro banko skambučio. Jie tikrai įtikinamai skambėjo”. Konkretūs pavyzdžiai veikia geriau nei bendri perspėjimai.
Sukurkite paprastus protokolus. Pavyzdžiui, susitarkite, kad jei kas nors prašo pinigų telefonu ar internetu, visada pirmiausia paskambinsite tiesiogiai tam žmogui ar institucijai. Arba: jei gaunate įtartiną žinutę, niekada nespaudžiate nuorodų, o rašote ar skambinate jums tiesiogiai.
Pasiūlykite pagalbą nustatant apsaugą. Užuot kritikavę, kad jų slaptažodžiai per paprasti, pasiūlykite kartu susėsti ir viską sutvarkyti. Įdiekite slaptažodžių tvarkyklę, įjunkite dviejų veiksnių autentifikavimą, patikrinkite privatumo nustatymus socialiniuose tinkluose. Padarykite tai kaip bendrą projektą, ne kaip pamoką.
Reguliariai priminkite, bet neįkyriai. Kai matote naujieną apie sukčiavimą, pasidalinkite su šeima. Kai lankotės pas tėvus, užduokite klausimą: „Ar nebuvo įtartinų skambučių pastaruoju metu?” Tai palaiko temą aktualią, bet neaprodo kaip pamokslavimas.
Ir svarbiausia – sukurkite atmosferą, kurioje žmonės nebijotų prisipažinti, jei kažkas nutiko. Pasakykite tiesiogiai: „Jei kada gausi įtartiną žinutę ar skambutį ir nebus aišku, ar tai teisėta, paskambink man. Geriau patikrinti dešimt kartų be reikalo, nei vieną kartą nepasitikrinti ir nukentėti”.
Saugumas kaip gyvenimo būdas, ne vienkartinė užduotis
Baigdamas noriu pabrėžti vieną dalyką – saugumas internete nėra kažkas, ką padarai vieną kartą ir užmiršti. Tai nuolatinis procesas, kaip ir fizinis saugumas. Jūs gi užrakinat duris išeidami iš namų? Tai kodėl neužrakinat savo skaitmeninių durų?
2026 metais gyvename pasaulyje, kur skaitmeninė ir fizinė realybės vis labiau susipina. Jūsų pinigai, asmens tapatybė, santykiai, darbas – visa tai turi skaitmeninę dimensiją. Ir tai reiškia, kad saugumas internete yra ne IT specialistų reikalas, o kiekvieno iš mūsų atsakomybė.
Taip, tai reikalauja pastangų. Taip, tai kartais nepatogu. Bet žinote, kas dar labiau nepatogu? Prarasti visas santaupas. Susidurti su tapatybės vagystę. Praleisti mėnesius bandant atstatyti savo finansinę reputaciją. Patirti psichologinę traumą dėl to, kad buvote apgauti.
Gera žinia ta, kad dauguma apsaugos priemonių, apie kurias kalbėjome, nėra sudėtingos. Jos reikalauja tik šiek tiek laiko pradžioje ir šiek tiek dėmesio kasdien. Dviejų veiksnių autentifikavimas, stiprūs slaptažodžiai, sveiko proto taikymas, kai kažkas atrodo per gražu, kad būtų tiesa – tai paprasti dalykai, kurie gali apsaugoti jus nuo didžiulių problemų.
Ir atminkite – sukčiai skaičiuoja, kad žmonės bus tingūs, neatsargūs, pasitikintys. Jie skaičiuoja, kad jūs manote „man tai nenutiks”. Bet nutinka. Kiekvieną dieną. Tūkstančiams žmonių. Nebūkite dar vienas statistikos skaičius. Būkite tas, kuris pasakys „ne šįkart” ir užtrenkš duris sukčiams prieš nosį.
Saugumas internete – tai ne paranoja, tai protingumas. Tai ne baimė, tai atsakomybė. Ir 2026 metais, kai technologijos tik toliau tobulės, o kartu su jomis ir sukčiavimo metodai, ši atsakomybė tik didės. Bet su tinkamomis žiniomis, įrankiais ir požiūriu, mes visi galime būti saugūs. Reikia tik nuspręsti, kad tai svarbu.
