Kodėl interneto sukčiai šiandien tokie išradingi?
Žinot, dar prieš kokius dešimt metų interneto sukčiai buvo gana primityvūs – siuntė laiškus apie Nigerijos princą ar prašė persiųsti pinigus dėl „skubios situacijos”. Dabar? Dabar tai tikra meno forma! Sukčiai naudoja dirbtinį intelektą, kuris gali imituoti jūsų draugo balsą, kuria beveik neatskiriamai tikroviškus banko puslapius ir net žino, kokią kavą gėrėte vakar (ačiū, socialiniai tinklai!).
2026 metais susidūrėme su situacija, kai technologijos vystosi greičiau nei mūsų gebėjimas jas saugiai naudoti. Ir tai nėra jūsų kaltė! Sukčiai dirba kaip profesionalai – jie turi komandas, strategijas, net klientų aptarnavimo skyrius (ironija, tiesa?). Bet štai gera žinia: su tinkamomis žiniomis ir įrankiais galite būti daug protingesni už juos.
Atpažink klasikinius ir naujausius sukčiavimo būdus
Pradėkime nuo to, kas vyksta šiuo metu. Phishing vis dar gyvas ir sveikas, tik dabar jis atrodo neįtikėtinai įtikinamas. Gaunate el. laišką iš „banko” su tikru logotipu, tinkamu dizainu, netgi teisingais kontaktais apačioje? Patikrinkite URL adresą – dažnai ten slypi smulkmena: vietoj „swedbank.lt” gali būti „swedbank-secure.lt” ar „swedbank.eu”.
Deepfake technologija tapo tikra problema 2025-2026 metais. Jūsų mama jums skambina ir prašo skubiai pervesti pinigų? Palaukite. Užduokite klausimą, į kurį tik ji galėtų atsakyti. Taip, gali atrodyti keistai, bet geriau jaustis keistai nei likti be santaupų.
Investicinės schemos socialiniuose tinkluose dabar atrodo kaip tikri sėkmės istorijos. Matote draugą, kuris staiga pradėjo uždirbti tūkstančius iš kriptovaliutų ar NFT? Prieš investuodami, paskambinkite tam draugui tiesiogiai – dažnai jų paskyros būna nulaužtos.
Dar vienas naujas triukas – „tech support” sukčiavimas su AI asistentu. Jums skambina „Microsoft” ar „Google” atstovas, kuris kalba tobulu lietuvių kalba ir žino jūsų įrenginio modelį. Kaip? Nes tą informaciją galima nusipirkti už centus darknet’e.
Jūsų saugumas prasideda nuo paprastų įpročių
Gerai, dabar prie konkrečių veiksmų. Pirmas dalykas – slaptažodžiai. Žinau, žinau, visi apie tai kalba, bet vis tiek 2026 metais populiariausias slaptažodis Lietuvoje yra „slaptazodis123”. Rimtai!
Štai ką darykite: naudokite slaptažodžių valdymo programą kaip Bitwarden, 1Password ar NordPass. Taip, tai dar viena programa, bet ji leis jums turėti unikalius, sudėtingus slaptažodžius kiekvienai svetainei. Ir ne, naršyklės įrašyti slaptažodžiai nėra pakankamai saugūs, ypač jei kas nors gauna prieigą prie jūsų kompiuterio.
Dviejų faktorių autentifikacija (2FA) – tai kaip antros durys į jūsų paskyrą. Net jei kas nors sužino jūsų slaptažodį, vis tiek negali įeiti be to kodo iš jūsų telefono. Tik vienas dalykas: geriau naudokite autentifikavimo programėles (Google Authenticator, Authy) nei SMS žinutes. Kodėl? Nes SIM kortelės gali būti nulaužtos ar dubliuotos – tai vadinama „SIM swapping” ir tampa vis populiaresniu būdu.
Atnaujinimai – taip, tie erzinantys pranešimai apie sistemos atnaujinimus. Jie egzistuoja ne tam, kad jus erzintų! Programinės įrangos atnaujinimai dažnai taiso saugumo spragas, kurias sukčiai aktyviai išnaudoja. Nustatykite automatinius atnaujinimus, kur tik įmanoma.
Apsipirkimas internete be streso ir rizikos
E-prekyba 2026 metais yra didžiulė – bet kartu ir didžiulė rizika, jei nežinote, ką darote. Štai keletas aukso taisyklių:
Pirmiausia, pirkite tik iš patikimų šaltinių. Jei kažkas Facebook’e siūlo iPhone 15 už 200 eurų – tai ne sandoris, tai spąstai. Patikrinkite pardavėjo reputaciją, skaitymus atsiliepimus (bet atsargiai – net atsiliepimus galima suklastoti). Naudokite platformas kaip Vinted, Skelbiu.lt ar Amazon, kurios turi tam tikrą pirkėjų apsaugą.
Kai mokate, niekada nenaudokite tiesioginių banko pavedimų nepažįstamiems pardavėjams. PayPal, mokėjimo kortelės su 3D Secure, net pirkimas per išsimokėjimą su Paysera ar Revolut suteikia jums daugiau apsaugos. Jei kas nors klausia pervesti pinigų į asmeninę sąskaitą „nes taip pigiau” – bėkite kuo toliau.
Dar vienas patarimas: naudokite virtualias korteles internetiniams pirkiniams. Daugelis bankų (Revolut, Wise, net tradiciniai kaip SEB) leidžia sukurti vienkartines ar riboto likučio korteles. Jei svetainė bus nulaužta ir jūsų kortelės duomenys nutekės, sukčiai ras tik tuščią virtualią kortelę.
Socialiniai tinklai – jūsų asmeninės informacijos auksas
Čia bus skaudu daugeliui, bet turime apie tai pakalbėti. Kiekvienas jūsų Instagram’e ar Facebook’e įkeltas postas yra informacija, kurią sukčiai gali panaudoti. Įkėlėte nuotrauką iš atostogų su vietos žyme? Sukčiai žino, kad jūsų namai tušti. Paskelbėte apie naują darbą? Jie žino, kur galėtų bandyti jus apgauti apsimetant kolegomis.
Privatumo nustatymai turi būti jūsų geriausi draugai. Nustatykite profilius kaip privačius, ribokite, kas gali matyti jūsų draugų sąrašą, gimimo datą, telefono numerį. Taip, galbūt negausite tiek „su gimimo diena” linkėjimų iš žmonių, kurių nepažįstate, bet jūsų tapatybė bus saugesnė.
Ir prašau, prašau – nepildykite tų „smagių” klausimynų tipo „Kokia buvo tavo pirmoji mašina?” ar „Kokia tavo motinos mergautinė pavardė?”. Tai klasikiniai saugumo klausimai, kuriuos bankai naudoja jūsų tapatybei patvirtinti!
Teisinė apsauga Lietuvoje – ką daryti, jei jau nutiko
Gerai, tarkime, kad nepavyko išvengti – tapote sukčiavimo auka. Pirma – nepanikuokite ir nesigėdykite. Sukčiai yra profesionalai, ir net labai protingi žmonės patenka į jų spąstus.
Pirmas žingsnis: nedelsiant informuokite savo banką. Jei davėte kortelės duomenis ar pervedėte pinigus, bankas gali sustabdyti operaciją arba bent užblokuoti kortelę. Kuo greičiau tai padarysite, tuo didesnė tikimybė susigrąžinti pinigus. Lietuvos bankai 2026 metais turi gana gerus mechanizmus greitam reagavimui.
Antras žingsnis: kreipkitės į policiją. Taip, net jei suma nedidelė. Kiekvienas pranešimas padeda policijai matyti platesnį vaizdą ir gaudyti nusikaltėlius. Galite pateikti elektroninį pranešimą per policijos.lt portalą – nereikia net eiti į skyrių.
Trečias žingsnis: pranešite platformai, kurioje įvyko sukčiavimas. Facebook, Instagram, Skelbiu.lt, Vinted – visos šios platformos turi pranešimo apie sukčiavimą mechanizmus. Jūsų pranešimas gali apsaugoti kitus.
Lietuvoje veikia Elektroninių nusikaltimų tyrimo skyrius prie Lietuvos kriminalinės policijos biuro. Jie specializuojasi būtent tokiais atvejais. Be to, galite kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, jei sukčiavimas susijęs su prekyba ar paslaugomis.
Dėl žalos atlyginimo – jei sukčiai panaudojo jūsų banko kortelę be jūsų sutikimo, pagal ES mokėjimo paslaugų direktyvą turite teisę į pinigų grąžinimą, išskyrus atvejus, kai buvote akivaizdžiai neatsargūs (pavyzdžiui, patys davėte PIN kodą). Bet net ir tada verta kovoti – bankai dažnai grąžina pinigus, jei matote, kad rimtai žiūrite į savo saugumą.
Technologiniai sprendimai papildomai apsaugai
Dabar pakalbėkime apie įrankius, kurie veikia už jus. Antivirusinė programinė įranga 2026 metais yra daug daugiau nei tik virusinė apsauga. Programos kaip Bitdefender, Norton ar Kaspersky dabar turi phishing apsaugą, VPN, tapatybės apsaugą ir net dark web monitoringą – jos stebi, ar jūsų duomenys neatsidūrė parduodami tamsiosiose interneto vietose.
VPN (Virtual Private Network) yra būtinas, jei naudojate viešus Wi-Fi tinklus. Kavinėje, oro uoste, viešbutyje – bet kur, kur prisijungiate prie atvirto tinklo, jūsų duomenys gali būti perkeliami. VPN užšifruoja jūsų ryšį, padarydamas jį beveik neįskaitomą sukčiams. NordVPN, Surfshark, ExpressVPN – visi yra geri pasirinkimai ir nebrangūs (apie 3-5 eurus per mėnesį).
El. pašto filtrai ir apsauga – naudokite el. pašto paslaugas su gerais šiukšlių filtrais. Gmail ir Outlook čia yra geri, bet galite dar labiau sustiprinti apsaugą su paslaugomis kaip ProtonMail, kuris siūlo end-to-end šifravimą.
Ir štai dar vienas dalykas, apie kurį nedaugelis galvoja: reguliariai darokite atsargines kopijas. Jei taptumėte ransomware (išpirkos programinės įrangos) auka, turėsite savo failus saugioje vietoje. Naudokite debesų paslaugas (Google Drive, Dropbox) arba išorinius kietuosius diskus – o geriausia abu.
Kaip išmokyti savo artimuosius būti saugiems
Štai tiesa – jūs galite būti super saugūs, bet jei jūsų mama, tėtis ar seneliai nėra, jūs vis tiek rizikuojate. Šeimos nariai dažnai yra silpniausia grandis, nes sukčiai tai žino ir tikslingai jais naudojasi.
Kalbėkite apie tai atvirai ir be pamokslų. Pasidalinkite savo patirtimi, parodykite konkrečius pavyzdžius. Galbūt net suvaidinkite situaciją – parodykite, kaip atrodo sukčiavimo el. laiškas ar skambutis. Kartais praktika veikia geriau nei teorija.
Nustatykite jiems paprastus saugumo įrankius. Padėkite sukurti slaptažodžių valdymo sistemą, įjunkite dviejų faktorių autentifikaciją, įdiekite antivirusinę programą. Taip, tai gali užtrukti popietę, bet tai investicija į jų saugumą.
Sukurkite „pavojaus kodą” šeimoje. Susitarkite dėl žodžio ar frazės, kurią naudosite, jei tikrai reikia skubios pagalbos. Jei kas nors skambina ir prašo pinigų, bet negali pasakyti to kodo – tai sukčiai.
Būkite žingeidūs, bet atsargūs – jūsų saugumas jūsų rankose
Žinote, kas įdomiausia? Interneto saugumas nėra kažkas, ką pasiekiate vieną kartą ir paskui užmirštate. Tai nuolatinis procesas, kaip dantų valymas ar mankšta. Bet skirtingai nei mankšta, čia nereikia prakaituoti!
Svarbiausias dalykas, kurį noriu, kad išsineštumet iš šio straipsnio – pasitikėkite savo instinktais. Jei kažkas atrodo per gera, kad būtų tiesa, greičiausiai taip ir yra. Jei jaučiatės spaudžiami priimti greitą sprendimą – sustokite. Sukčiai naudoja skubą kaip ginklą, nes žino, kad žmonės daro klaidas, kai negalvoja aiškiai.
Investuokite į savo saugumą dabar – tai pigiau nei atkurti savo tapatybę ar susigrąžinti pinigus vėliau. Kelios paprastos programėlės, gerų įpročių formavimas ir šiek tiek sveiko skepticizmo gali apsaugoti jus nuo didžiulių problemų.
Ir atminkite: technologijos kinta, sukčiai tobulėja, bet jūsų gebėjimas mokytis ir prisitaikyti visada bus stipresnis. Būkite budrūs, dalinkitės žiniomis su artimaisiais ir nesigėdykite klausti, kai kažkas atrodo įtartina. Geriau jaustis kvailai užduodant klausimą nei protingai praradus pinigus!
Internetas yra nuostabi vieta – pirkti, bendrauti, mokytis, dirbti. Tereikia žinoti, kaip jame saugiai vaikščioti. O dabar jau žinote!
