Kodėl sukčiai vis dar laimi šį karą
Kiekvieną dieną tūkstančiai žmonių Lietuvoje praranda pinigus dėl internetinių sukčių. Ne todėl, kad būtų naivūs ar neišsilavinę – tiesiog sukčiai tapo neįtikėtinai profesionalūs. Jie žino, kaip pasiekti jūsų emocijas, kaip sukurti skubos jausmą, kaip atrodyti patikimi. 2026 metais situacija tik pablogėjo: dirbtinis intelektas leidžia kurti beveik neatskiriamai tikrus balsus, veidus ir tekstus. Vakar mano pažįstama gavo vaizdo skambutį iš „dukters”, kuri ašaromis prašė pinigų – tik vėliau paaiškėjo, kad tai buvo deepfake technologija.
Bet štai kas įdomu: daugelis žmonių vis dar mano, kad sukčiavimas – tai kažkas, kas nutinka kitiems. Kad jie patys per protingi, per atsargūs, per techniškai raštingi. Tol, kol vieną dieną gauna SMS žinutę, kuri atrodo tikrai iš jų banko. Arba elektroninį laišką nuo „Sodros” su nuoroda, kuria reikia skubiai paspausti. Ir štai jau kortelės duomenys sukčių rankose.
Pažink priešą: kokie sukčiai šiandien medžioja aukas
Phishing – tai jau klasika, bet ji veikia. Gaunate laišką, kuris atrodo kaip nuo banko, pašto, valstybinės institucijos. Dizainas tobulas, logotipai tikri, net el. pašto adresas gali atrodyti įtikinamai. Tik viena smulkmena – nuoroda veda į klonuotą svetainę, kur įvedate savo slaptažodžius.
Investicinės schemos šiandien atrodė ypač patraukliai. Kriptovaliutos, NFT, dirbtinio intelekto startuoliai – visa tai skamba moderniai ir žadančiai. Sukčiai kuria profesionalias svetaines, netgi turi „klientų atsiliepimus” ir „licencijas”. Žmonės investuoja tūkstančius, o kartais ir dešimtis tūkstančių eurų, tikėdamiesi greitų pelno. Rezultatas? Svetainė išnyksta per naktį.
Romantiniai sukčiai dirba ilgam. Jie kuria profilius pažinčių svetainėse, mėnesius bendrauja, kuria emocines jungtis. Ir tada prasideda: liga, avarija, verslo krizė – visada yra priežastis, kodėl jiems skubiai reikia pinigų. Statistika šiurpina: vidutinis nuostolis vienai aukai siekia 15 000 eurų.
Kasdienės apsaugos ritualai, kurie veikia
Dviejų faktorių autentifikacija – tai ne paranoja, o būtinybė. Įjunkite ją visur, kur tik galima: banko programėlėse, el. pašte, socialiniuose tinkluose. Taip, kartais nepatogu įvesti papildomą kodą, bet žinote, kas dar nepatogu? Atstatyti pavogtą tapatybę ir grąžinti pinigus.
Slaptažodžiai turi būti kaip pirštų atspaudai – unikalūs kiekvienai svetainei. Naudokite slaptažodžių valdymo programas. Taip, tai dar viena programa, kurią reikia įsidiegti, bet ji išgelbės jus nuo pagundos naudoti tą patį „Vasara2024!” visur. Ir ne, „stiprus” slaptažodis nėra jūsų gimimo data su šauktuku gale.
Atnaujinimai – tai ne ta erzinanti žinutė, kurią galima atidėti „vėliau”. Tai saugumo spragų taisymas. Sukčiai žino apie šias spragas ir aktyviai jomis naudojasi. Kai operacinė sistema ar programa prašo atsinaujinti, tai reiškia, kad kažkas rado problemą ir ją išsprendė. Jūsų darbas – tiesiog leisti tai įvykti.
Viešieji Wi-Fi tinklai – tai kaip viešas tualetas. Kartais neišvengiama, bet tikrai nenorėtumėte ten praleisti daug laiko ar daryti kažką intymaus. Jei jau prisijungiate, nenaudokite internetinės bankininkystės ar neprisijungiate prie svarbių paskyrų. O dar geriau – naudokite VPN.
Kai kažkas atrodo per gerai, kad būtų tiesa
Yra viena universali taisyklė, kuri veikia 99% atvejų: jei pasiūlymas atrodo neįtikėtinai geras, jis tikriausiai ir yra neįtikėtinas. Niekas nesiūlys jums padvigubinti investicijos per savaitę. Niekas nepaliks jums palikimo, jei nesate su juo susiję. Nigerijos princas neturi 50 milijonų dolerių, kuriuos nori perkelti per jūsų sąskaitą.
Bet sukčiai žino, kaip apeiti šią logiką. Jie kuria skubą: „pasiūlymas galioja tik šiandien”, „liko paskutinės vietos”, „kiti jau investavo”. Jie naudoja autoritetą: „rekomenduoja žinomi žmonės”, „licencijuota Europos Sąjungoje”, „partneriai – didžiausi bankai”. Jie žaidžia su emocijomis: baime, godumu, viltimi.
Štai praktinis patarimas: kai gaunate bet kokį pasiūlymą, kuris reikalauja greitų veiksmų, padarykite pertrauką. Bent 24 valandas. Pakalbėkite su kuo nors, kam pasitikite. Paieškokite informacijos internete – pridėkite žodį „scam” ar „sukčiavimas” prie įmonės pavadinimo. Dažniausiai rasite kitų nukentėjusiųjų istorijas.
Socialinė inžinerija: kaip sukčiai įlenda į jūsų galvą
Modernūs sukčiai nėra kompiuterių genijus, kurie įsilaužia į sistemas per sekundę, kaip filmuose. Jie psichologai. Jie žino, kaip veikia žmogaus protas, kokie yra mūsų silpnumai, kas mus motyvuoja.
Pavyzdžiui, jie skambina iš „banko” ir sako, kad jūsų sąskaitoje įtartina veikla. Jūs iškart sunerimstate – tai natūralu. Tada jie sako, kad reikia skubiai patvirtinti tapatybę, kad apsaugotumėte pinigus. Ir štai jau diktuojate savo duomenis žmogui, kuris nėra iš jūsų banko.
Arba gauna žinutę, kad jūsų siunta laukia paštomatė, tik reikia sumokėti 2 eurus už pristatymą. Suma maža, atrodo teisėta – juk tikrai laukiate siuntos iš internetinės parduotuvės. Paspaudžiate nuorodą, įvedate kortelės duomenis… ir prarandate ne 2 eurus, o visą sąskaitos likutį.
Apsisaugojimo principas paprastas: niekada nereaguokite į neplanuotus kontaktus. Jei bankas „skambina”, pasakykite, kad perskambinsite patys – ir skambinkite numeriu, kuris nurodytas jūsų kortelėje. Jei gaunate žinutę apie siuntą, eikite tiesiog į pašto svetainę ir ten patikrinkite. Jei kas nors prašo skubių veiksmų – tai raudonas signalas.
Teisės ir pareigos: ką daryti, kai jau per vėlu
Tarkim, nutiko. Paspaudėte ne tą nuorodą, pervedėte pinigus, atidavėte duomenis. Pirmiausia – nesigėdykite. Tai nutinka protingiems, išsilavinusiems, atsargiems žmonėms. Sukčiai profesionalai, ir jie dirba visą dieną, tobulindami savo metodus.
Pirmas žingsnis – nedelsiant susisiekite su banku. Skambinkite, ne rašykite. Kuo greičiau, tuo didesnė tikimybė sustabdyti operaciją arba bent užblokuoti kortelę. Bankai turi specialias procedūras tokiems atvejams, ir kiekviena minutė svarbi.
Antras žingsnis – kreipkitės į policiją. Taip, žinau, daugelis mano, kad tai beprasmiška, kad pinigų vis tiek neatgausite. Bet kiekvienas pranešimas padeda kurti bendrą vaizdą, sekti sukčių schemas, galbūt pagauti nusikaltėlius. Be to, be policijos pranešimo negalėsite kreiptis dėl žalos atlyginimo.
Trečias žingsnis – pakeiskite visus slaptažodžius. Ne tik to, kas buvo tiesiogiai paveikta, bet visų paskyrų, kur naudojote panašius slaptažodžius. Taip, tai ilgai trunka, bet būtina.
Ketvirtas žingsnis – stebėkite savo kredito istoriją. Sukčiai gali bandyti pasinaudoti jūsų duomenimis vėliau, pavyzdžiui, paimti paskolą jūsų vardu. Lietuvoje galite nemokamai patikrinti savo kredito istoriją kartą per metus.
Teisinė apsauga 2026 metais: kas pasikeitė
Geros naujienos: Europos Sąjunga ir Lietuva stiprina apsaugą nuo internetinių sukčiavimų. Nuo 2025 metų bankai privalo grąžinti pinigus, jei operacija buvo nesankcionuota ir klientas neelgėsi akivaizdžiai neatsargiai. Bet – ir čia tas didelis „bet” – reikia įrodyti, kad jūs nedalyvavote operacijoje arba buvote apgautas.
Kas reiškia „akivaizdžiai neatsargiai”? Jei patys davėte sukčiams savo PIN kodą ar patvirtinote operaciją savo banko programėlėje, bankas gali atsisakyti grąžinti pinigus. Jei naudojote tą patį slaptažodį visur ir jis buvo nulaužtas – tai jūsų atsakomybė. Bet jei sukčiai įsilaužė nepaisant jūsų atsargumo priemonių – bankas turėtų kompensuoti.
Svarbu žinoti, kad turite 13 mėnesių nuo operacijos datos pareikšti pretenziją bankui. Po to termino praeis teisė į kompensaciją. Todėl reguliariai tikrinkite savo sąskaitos išrašus – ne kartą per kelis mėnesius, o bent kartą per savaitę.
Dar viena svarbi naujovė – bendros Europos duomenų bazės apie sukčius. Jei kas nors buvo pagautas sukčiaujant vienoje šalyje, informacija dalijamasi su kitomis. Tai reiškia, kad sukčiams darosi sunkiau veikti, bet ir jie prisitaiko, naudodami sudėtingesnes schemas.
Kai apsauga tampa gyvenimo būdu
Gyvename pasaulyje, kur dauguma mūsų gyvenimo yra internete. Bendraujame, perkame, dirbame, mėgstamės, mokame mokesčius – viskas vyksta skaitmeniniu būdu. Ir tai nuostabu, tai suteikia neįsivaizduojamų galimybių. Bet kartu su tuo ateina ir atsakomybė.
Apsauga nuo sukčiavimo internete nėra vienkartinis veiksmas. Tai ne „įdiegiau antivirusinę programą ir dabar saugus”. Tai nuolatinis budrumas, kritinis mąstymas, sveiko proto naudojimas. Tai kaip dantų valymas – darote kiekvieną dieną, ne todėl, kad bijote, o todėl, kad tai normalu ir būtina.
Mokykite savo vaikus, tėvus, senelius. Sukčiai dažniausiai taiko jauniausius ir vyriausius – pirmuosius todėl, kad jie užaugę internete ir jaučiasi per daug pasitikintys, antruosius todėl, kad jiems trūksta skaitmeninių įgūdžių. Kalbėkitės apie tai atvirai, dalinkitės patirtimi, perspėkite vieni kitus.
Ir atminkite: jei kažkas skamba per gerai, klauskite kodėl. Jei kažkas reikalauja skubių veiksmų, sulėtinkite. Jei kažkas prašo paslapčių, atsisakykite. Jūsų pinigai, jūsų duomenys, jūsų saugumas – tai jūsų atsakomybė. Niekas kitas neapsaugos jūsų geriau nei jūs patys.
Internetas nėra pavojingas – pavojingi yra žmonės, kurie juo piktnaudžiauja. Bet su teisingu požiūriu, žiniomis ir įrankiais galite mėgautis visais skaitmeninio pasaulio privalumais, nepalikdami sukčiams jokių šansų.
