Kodėl tai iš viso svarbu
Vidutinis nešiojamasis kompiuteris tarnauja apie penkerius metus. Kai kurie – dvejus. Kiti – dešimt. Skirtumas dažniausiai nėra markė ar kaina, o tai, kaip su juo elgiamasi kasdien. Smulkmenos, į kurias niekas nekreipia dėmesio, ilgainiui sudaro bendrą vaizdą.
Baterija – labiausiai nukenčianti dalis
Daugelis žmonių laiko nešiojamąjį kompiuterį nuolat prijungtą prie elektros, manydami, kad taip saugiau. Iš dalies tai tiesa, bet yra niuansų. Ličio jonų baterijos nemėgsta dviejų kraštutinumų – nuolatinio 100% įkrovimo ir visiško išsikrovimo. Optimalus diapazonas yra kažkur tarp 20 ir 80 procentų.
Daugelis šiuolaikinių nešiojamųjų kompiuterių turi programinę įrangą, leidžiančią apriboti maksimalų įkrovimą. „Lenovo” tai vadina „Conservation Mode”, „ASUS” – „Battery Health Charging”. Jei tokia funkcija yra – verta ją įjungti. Ji realiai pratęsia baterijos gyvavimo ciklų skaičių.
Dar vienas dalykas – temperatūra. Baterija, kuri nuolat kaista, sensta greičiau. Dirbti ant pagalvės ar antklodės, kur uždengiami ventiliacijos angos – bloga idėja, nors ir patogi.
Fizinė priežiūra, apie kurią pamirštama
Dulkės ventiliatoriuje – viena dažniausių priežasčių, kodėl kompiuteris pradeda kaisti ir lėtėti. Tai ne mitas. Sukauptos dulkės blokuoja oro srautą, procesorius perkaitsta ir automatiškai sumažina savo greitį, kad apsisaugotų. Rezultatas – lėtas kompiuteris, nors techninė įranga visiškai tinkama.
Kas vienerius–dvejus metus prasminga išvalyti ventiliacijos angas suspaustu oru. Jei kompiuteris jau kelerių metų senumo ir labai kaista – galima pagalvoti apie termopastos pakeitimą ant procesoriaus. Tai jau reikalauja šiek tiek drąsos arba specialisto pagalbos, bet rezultatas paprastai pastebimas.
Ekranas taip pat nusipelno dėmesio. Jį valyti reikia tinkamomis priemonėmis – ne šlapiu audiniu, ne alkoholiu. Mikroplūšinė šluostė ir specialus ekranų valiklis. Smulkmena, bet ekrano dangtelis su laiku gali tapti trapus, jei jis nuolat valomas netinkamais skysčiais.
Programinė pusė irgi svarbi
Operacinė sistema, kuri neatnaujinama, ilgainiui tampa našta. Ne todėl, kad atnaujinimai kažkokiu magiškumu pagerina kompiuterį, bet todėl, kad be jų kaupiasi saugumo spragos, o kai kurios programos nustoja veikti tinkamai.
Paleisties programų sąrašas – dar viena vieta, į kurią verta pažiūrėti. Kiekviena programa, kuri paleidžiama kartu su sistema, naudoja resursus. Dažnai ten randasi dalykų, kurių niekas sąmoningai neįdiegė – įvairūs „updater” procesai, programų pagalbiniai įrankiai. Juos galima išjungti per užduočių tvarkytuvę.
SSD diskas, skirtingai nei senasis HDD, nereikalauja defragmentavimo – tai dažna klaida, kuri net gali pakenkti. SSD turi ribotą įrašymo ciklų skaičių, ir nereikalingas defragmentavimas tik mažina jo resursą.
Dažniausios klaidos, kurias daro net patyrę vartotojai
Laikyti nešiojamąjį kompiuterį automobilyje vasarą – rimta klaida. Temperatūra uždarame automobilyje gali viršyti 60 laipsnių, o tai baterijoms ir kitiems komponentams yra riba, po kurios prasideda negrįžtami pokyčiai.
Nešioti kompiuterį krepšyje be jokio apsauginio dėklo – rizika, kuri atsiskleidžia tik tada, kai jau per vėlu. Vienas stipresnis smūgis į kampą gali pažeisti ekraną ar net pagrindinę plokštę.
Ir galbūt mažiausiai akivaizdi klaida – ignoruoti pirmuosius ženklus. Jei kompiuteris pradeda neįprastai kaisti, lėtėti arba baterija staiga ima išsikrauti greičiau nei anksčiau – tai signalas, ne normali būklė. Anksti pastebėta problema paprastai sprendžiama pigiau.
Kas lieka, kai viskas sudedama kartu
Nešiojamojo kompiuterio priežiūra nėra sudėtinga. Ji reikalauja daugiau dėmesio nei laiko ar pinigų. Baterijos apsauga, ventiliacijos laisvė, atsargus transportavimas ir retkarčiais pažvelgti į tai, kas vyksta viduje – tiek iš esmės ir pakanka. Kompiuteriai, į kuriuos žiūrima, paprastai atsilygina tuo, kad nesugestą netinkamu metu.
