Vaistinėse, prekybos centruose ir internetinėse parduotuvėse manikiūro ir pedikiūro priemonių lentynos jau seniai peraugo kelias dešimtis buteliukų su lakais. Šiandien tai ištisas pramonės segmentas – geliniai lakai, UV lempos, frezos, pilingai, odelių tirpikliai, keratino minkštikliai. Ir kuo daugiau produktų rinkoje, tuo daugiau klausimų kyla apie tai, kas iš viso to yra saugu naudoti savarankiškai, namuose, be salono meistro priežiūros.
Kas iš tikrųjų draudžiama
Europos Sąjungoje kosmetikos gaminiams, tarp jų ir nagų priežiūros priemonėms, taikomas Kosmetikos gaminių reglamentas. Jame yra sąrašas medžiagų, kurių kosmetikoje naudoti tiesiog negalima, ir sąrašas tokių, kurioms nustatytos maksimalios leistinos koncentracijos. Nagų srityje ši tema ypač aktuali dėl formaldehido ir jo dervų – ilgą laiką jos buvo naudojamos lakų kietinimui, tačiau dėl kancerogeninio potencialo ir alergijų rizikos jų naudojimas smarkiai ribojamas arba draudžiamas.
Panaši istorija ir su tributilo alavu (TBT) – medžiaga, kuri kadaise pasitaikė pigesniuose laknuose kaip konservantas, o dabar yra visiškai uždrausta dėl toksiškumo. Dibutilftalatas (DBP), naudotas kaip plastifikatorius lako sudėtyje, taip pat pateko į draudžiamų sąrašą – jis siejamas su hormoninės sistemos trikdymu. Šios trys medžiagos kadaise sudarė vadinamąjį „toksiškąjį trejetą“, ir gamintojai, kurie šiandien pabrėžia savo produktų neturint šių ingredientų, tiesiog demonstruoja atitikimą jau seniai galiojantiems reikalavimams, o ne kažkokį ypatingą inovatyvumą.
Acetonas, monomerai ir kita chemija, kuri nėra draudžiama, bet reikalauja atsargumo
Svarbu suprasti – ne visa, kas kelia nerimą, yra uždrausta. Acetonas, naudojamas gelio lako nuėmimui, yra legalus ir plačiai naudojamas, tačiau jo garai gali sukelti galvos svaigimą, o odos sausinimas – dermatitą, jei naudojamas pernelyg dažnai ir nepakankamai vėdinamoje patalpoje. Metilmetakrilatas (MMA), kadaise populiarus pigiuose akrilo sistemose, daugelyje šalių yra faktiškai išstumtas iš rinkos dėl alerginių reakcijų ir nagų plokštelės pažeidimų, tačiau formaliai jo naudojimas nėra visiškai draudžiamas visose jurisdikcijose – todėl kai kurie itin pigūs, neaiškios kilmės produktai internetu vis dar jo turi.
UV ir LED lempos taip pat patenka į diskusijų lauką. Jos nėra draudžiamos, bet mokslinė bendruomenė vis dažniau atkreipia dėmesį į kaupiamąjį UV spinduliuotės poveikį odai ant rankų, ypač jei procedūros kartojamos kas dvi–tris savaites metų metus. Sprendimas – naudoti pirštines su išpjautais pirštų galais arba rinktis apsauginį kremą su SPF.
Ženklinimas – ne formalumas, o informacijos šaltinis
Kiekviena kosmetikos priemonė, parduodama ES rinkoje, turi turėti INCI sudėties sąrašą, atsakingo asmens duomenis ir, jei reikia, įspėjimus dėl naudojimo. Problema ta, kad daugelis pirkėjų šio sąrašo tiesiog nesiskaito – jis smulkiu šriftu, lotyniškais pavadinimais, ir atrodo kaip nesuprantama abrakadabra. Tačiau keli pavadinimai verta įsiminti kaip raudonas šviesoforas: Toluene, Formaldehyde, Camphor didesnėse koncentracijose, Triphenyl phosphate. Jei šie žodžiai pasirodo sudėties pradžioje – tai reiškia didelę koncentraciją, ir vertėtų produkto atsisakyti arba naudoti itin retai.
Verta atkreipti dėmesį ir į tai, ar produktas turi CE ženklą (jei kalbame apie prietaisus, pavyzdžiui, elektrines freezas ar UV lempas), ir ar pardavėjas nurodo atsakingą įmonę ES teritorijoje. Produktai, atkeliaujantys per tarptautines platformas be jokios kontaktinės informacijos, dažnai tiesiog nepraėjo reikalaujamos saugumo vertinimo procedūros.
Kaip pasirinkti saugiai namų priežiūrai
Meistrai salonuose turi profesionalų vėdinimą, kvalifikaciją ir įrangą, skirtą tam tikram naudojimo intensyvumui. Namuose situacija kitokia – mažesnė patalpa, dažnai nepakankama ventiliacija, mažesnė patirtis dirbant su instrumentais. Todėl namų priežiūrai patartina rinktis švelnesnes formules: lakus be „trejeto“, bazinius aliejus be sintetinių kvapiųjų priedų, jei odai yra jautrumas, ir mechaninius, o ne chemiškai agresyvius pilingus pėdoms.
Frezos ir elektriniai prietaisai turėtų turėti aiškią instrukciją lietuvių arba bent anglų kalba, ne vien piktogramas. Jei prietaisas kaista neįprastai greitai arba skleidžia stiprų plastiko kvapą – tai požymis, kad medžiagos ar surinkimo kokybė neatitinka standartų.
Kas paskutiniame stalčiuje kosmetinėje
Realybė tokia, kad absoliučiai sterilaus ir visiškai be jokios rizikos nagų priežiūros produkto nėra – kaip ir daugumoje kitų kosmetikos kategorijų. Bet skirtumas tarp „draudžiama pagal reglamentą“ ir „legalu, bet naudoti reikia protingai“ yra esminis, ir tą skirtumą verta suprasti prieš dedant produktą į krepšelį. Formaldehido dervos, tributilo alavas, dibutilftalatas – tai ne teorinė grėsmė, o konkretūs pavadinimai, kurių tiesiog neturėtų būti sudėtyje. O acetonas, UV spinduliuotė ar aktyvūs pilingai – tai priemonės, kurias naudoti galima, tik reikia žinoti ribą.
Galiausiai, geriausia apsauga yra ne baimė chemijos, o įprotis skaityti etiketę taip, kaip skaitomas maisto produktų sąrašas. Kelios minutės, praleistos ieškant informacijos apie gamintoją ir sudėtį, dažnai apsaugo nuo alergijos, nudegimo ar tiesiog sugadinto nago daug efektyviau nei bet kokia brangi priežiūros procedūra po to.
