Kodėl sukčiavimas internete vis dar klesti
Internetas tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi – čia perkame, bendraujame, tvarkome finansus, dirbame. Tačiau kartu su patogumais atsirado ir naujos grėsmės. Sukčiai nuolat tobulina savo metodus, prisitaiko prie naujų technologijų ir išnaudoja žmonių pasitikėjimą ar neapsižiūrėjimą.
2026 metais situacija nė kiek nepagerėjo. Priešingai – dirbtinio intelekto įrankiai tapo prieinami visiems, todėl sukurti įtikinamą apgaulingą svetainę ar suklastoti balsą telefonu dabar gali net techniškai neišprususis sukčius. Žmonės praranda pinigus, asmeninius duomenis, kartais net savo tapatybę. O svarbiausia – daugelis aukų nė nenutuokia, kad buvo apgauti, kol nebūna per vėlu.
Problema ta, kad sukčiai dirba profesionaliai. Jie tyrinėja psichologiją, seka naujausias technologijas, testuoja skirtingas schemas ir keičiasi patirtimi tarpusavyje. Tuo tarpu eilinis interneto naudotojas dažnai remiasi застарėlusiomis žiniomis ar tiesiog tiki, kad „su manimi tikrai nenutiks”.
Dažniausios apgavysčių schemos šiandien
Phishing’as išlieka viena populiariausių sukčiavimo formų. Gaunate laišką, kuris atrodo tarsi atsiųstas iš banko, pašto tarnybos ar populiarios internetinės parduotuvės. Prašoma paspausti nuorodą ir „patvirtinti duomenis” arba „atnaujinti saugumo nustatymus”. Nuoroda veda į svetainę, kuri atrodo beveik identiška tikrajai, tačiau visa informacija, kurią ten įvedate, patenka tiesiai sukčiams.
Dar viena schema – investicinės piramidės ir netikros investavimo platformos. Žadama grąža atrodo per gera, kad būtų tiesa, bet sukčiai moka papasakoti įtikinamą istoriją. Jie sukuria profesionaliai atrodančias svetaines, netgi gali turėti „klientų atsiliepimus” ir „sėkmės istorijas”. Pradžioje galbūt net gausite nedidelį pelną, kad patikėtumėte ir investuotumėte daugiau. Paskui viskas dingsta.
Socialinė inžinerija tapo ypač rafinuota. Sukčiai gali paskambinti prisistadami policijos pareigūnais, banko darbuotojais ar net jūsų giminaičiu, kuris „pateko į bėdą”. Naudojant AI balso klonavimo technologijas, jie gali imituoti pažįstamų žmonių balsus su stulbinančiu tikslumu. Jūs girdite savo sūnaus ar dukters balsą, prašantį skubios pagalbos – ir instinktyviai norite padėti.
Romantinės aferos irgi niekur nedingo. Sukčiai kuria netikrus profilius pažinčių svetainėse ar socialiniuose tinkluose, užmezga santykius, ilgai bendrauja, kuria emocinį ryšį. O tada atsiranda „nenumatyta situacija” – reikia pinigų lėktuvo bilietui, skubiai operacijai, verslo sandėriui. Auka, jau emociškai prisirišusi, perveda pinigus. Dažnai ne kartą.
Kaip atpažinti pavojų prieš jam pasirodant
Pirmasis ir svarbiausias dalykas – išmokite stabtelėti. Sukčiai visada skuba. Jie kuria dirbtinį skubos jausmą: „pasiūlymas galioja tik šiandien”, „jūsų sąskaita bus užblokuota per valandą”, „skubiai reikia pagalbos”. Kai jaučiate spaudimą priimti greitą sprendimą – tai beveik visada raudonas signalas.
Tikrinkite URL adresus labai atidžiai. Sukčiai naudoja domeno vardus, kurie skiriasi viena raide ar simboliu nuo tikrųjų. Vietoj „bank.lt” gali būti „banк.lt” (su rusišku „к”), arba „bank-secure.lt”. Žmogaus akis lengvai praleidžia tokius skirtumus, ypač kai skubama.
Nepasitikėkite vien dizainu. Profesionaliai atrodanti svetainė nebūtinai yra teisėta. Šiandien net pradedantysis gali nusikopijuoti bet kokios svetainės išvaizdą per kelias valandas. Žiūrėkite į detales: ar yra kontaktinė informacija, juridinio asmens duomenys, privatumo politika. Ieškokite atsiliepimų nepriklausomuose šaltiniuose, ne tik pačioje svetainėje.
Dviejų faktorių autentifikacija – tai ne pasirinktinė funkcija, o būtinybė. Jei paslauga ją siūlo, įjunkite. Taip net jei sukčiai gautų jūsų slaptažodį, be papildomo kodo iš jūsų telefono ar autentifikavimo programėlės jie negalės prisijungti. Tiesa, būkite atsargūs – kai kurie sukčiai bando gauti ir tuos kodus, skambindami ar siųsdami netikrus pranešimus.
Praktiniai apsisaugojimo įrankiai
Slaptažodžių tvarkyklė turėtų būti kiekvieno interneto naudotojo arsenale. Ji ne tik saugo jūsų slaptažodžius, bet ir padeda sukurti stiprius, unikalius slaptažodžius kiekvienai paslaugai. Kai kiekviena paskyra turi skirtingą slaptažodį, vienos paskyros kompromitavimas neautomatiškai reiškia visų kitų pažeidimą.
Antivirusinė programinė įranga ir naršyklės papildiniai gali užblokuoti daugelį žinomų sukčiavimo svetainių dar prieš jums jas atidarius. Nors jie nėra 100% efektyvūs, tai papildoma apsaugos linija. Pasirinkite patikimus sprendimus ir reguliariai juos atnaujinkite.
Virtualus privatus tinklas (VPN) praverčia naudojantis viešaisiais Wi-Fi tinklais. Kavos parduotuvėje ar oro uoste jūsų duomenys gali būti lengvai perimami. VPN užšifruoja jūsų interneto srautą, todėl net jei kas nors klauso, jie matys tik nesuprantamą informacijos srautą.
Bankinės programėlės dažnai turi įmontuotas apsaugos funkcijas – pranešimus apie operacijas, galimybę laikinai užblokuoti kortelę, operacijų limitus. Naudokite jas. Nustatykite, kad gautumėte SMS ar push pranešimą po kiekvienos operacijos – taip iš karto pastebėsite įtartiną veiklą.
Ką daryti, jei jau tapote auka
Pirmas žingsnis – nedelsiant sustabdykite tolesnį žalą. Jei davėte banko kortelės duomenis – skambinkite į banką ir blokuokite kortelę. Jei atidavėte slaptažodžius – keiskite juos visur, kur naudojote tuos pačius ar panašius. Jei pervedėte pinigus – kuo greičiau informuokite banką, kartais operaciją dar galima sustabdyti.
Dokumentuokite viską. Darykite ekrano kopijas pokalbių, el. laiškų, svetainių. Išsaugokite visus įrodymus – juos reikės teikiant pareiškimą policijai ir galbūt vėliau teisme. Net jei dabar atrodo, kad tai nepadės, vėliau gali būti labai svarbu.
Kreipkitės į policiją. Taip, dažnai girdime istorijų, kad „vis tiek nieko nesuras” ar „tik laiką gaišinsi”. Bet yra kelios priežastys tai padaryti vis tiek. Pirma, be oficialaus pareiškimo jūsų atvejis niekada nebus tirtas. Antra, kiekvienas pranešimas padeda formuoti statistiką ir suprasti sukčiavimo mastą. Trečia, kartais policija tikrai sugauna sukčius, ypač jei tai organizuota grupė, veikianti ilgą laiką.
Informuokite atitinkamas institucijas. Jei sukčiavimas susijęs su finansinėmis paslaugomis – praneškite Lietuvos bankui. Jei tai internetinė parduotuvė – Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Jei asmens duomenų vagystė – Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai.
Teisinė apsauga ir kompensacijos galimybės
Lietuvos baudžiamajame kodekse sukčiavimas yra aiškiai apibrėžtas nusikaltimas. Už sukčiavimą gresia laisvės atėmimas iki šešerių metų, o jei sukčiauta didelės vertės turtu ar organizuotos grupės – net iki aštuonerių metų. Problema ta, kad sukčiai dažnai veikia iš užsienio, naudoja anoniminius mokėjimo būdus ir sunkiai identifikuojami.
Civilinė atsakomybė reiškia, kad net jei sukčius nėra baudžiamas, jūs galite pareikšti civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo. Jei sukčius identifikuotas ir turi turtą Lietuvoje, teoriškai galite susigrąžinti pinigus. Praktiškai tai sudėtinga ir ilga, bet kartais verta pabandyti, ypač jei suma didelė.
Bankai turi tam tikrą atsakomybę. Jei jūsų sąskaita buvo nusikalstamai panaudota ne dėl jūsų kaltės, bankas gali būti įpareigotas kompensuoti nuostolius. Tačiau čia labai svarbu, ar jūs pats neatskleidėte savo prisijungimo duomenų ar nepažeidėte saugumo reikalavimų. Jei sukčiai pavogė duomenis per banko sistemos pažeidimą – atsakomybė banko. Jei jūs patys davėte slaptažodį telefonu – greičiausiai atsakomybė jūsų.
Draudimas nuo kibernetinių rizikų pamažu tampa prieinamesnis ir privatiems asmenims. Kai kurios draudimo bendrovės siūlo polisus, dengiančius nuostolius dėl tapatybės vagystės, sukčiavimo internete ar kibernetinių atakų. Kol kas tai dar nėra labai paplitę Lietuvoje, bet verta stebėti rinką.
Švietimas ir bendruomenės vaidmuo
Viena efektyviausių apsaugos priemonių – žinios. Kuo daugiau žmonių žino apie sukčiavimo schemas, tuo sunkiau sukčiams rasti aukas. Kalbėkite su artimaisiais, ypač vyresnio amžiaus žmonėmis, kurie gali būti mažiau susipažinę su skaitmeninėmis grėsmėmis. Pasidalinkite informacija socialiniuose tinkluose, kai išgirstate apie naują sukčiavimo bangą.
Mokyklos ir universitetai turėtų integruoti skaitmeninį raštingumą į savo programas. Ne tik technines žinias, bet ir kritinį mąstymą, gebėjimą atpažinti manipuliacijas, suprasti privatumo svarbą. Jaunoji karta auga su technologijomis, bet tai nereiškia, kad automatiškai supranta visus pavojus.
Darbovietės taip pat atlieka svarbų vaidmenį. Darbuotojų mokymai apie kibernetinį saugumą neturėtų būti tik formalumas. Reguliarūs, praktiniai, įtraukiantys mokymai padeda sukurti saugumo kultūrą. O kai darbuotojai supranta rizikas, jie apsaugo ne tik save, bet ir visą organizaciją.
Bendruomenės iniciatyvos – vietos bibliotekose, bendruomenių centruose organizuojami seminarai, konsultacijos, pagalbos linijos. Ypač svarbu pasiekti pažeidžiamas grupes: vyresnio amžiaus žmones, mažas pajamas gaunančius asmenis, žmonės su negalia. Būtent jie dažniausiai tampa sukčių taikiniais.
Kai apsauga tampa gyvenimo būdu
Nėra vieno universalaus sprendimo, kuris apsaugotų nuo visų grėsmių internete. Saugumas – tai nuolatinis procesas, ne vienkartinis veiksmas. Technologijos keičiasi, sukčiai tobulėja, atsiranda naujos rizikos. Todėl ir mūsų požiūris turi būti lankstus ir nuolat atsinaujinantis.
Svarbiausia – išugdyti sveiko skepticizmo jausmą. Ne paranoją, bet protingą atsargumą. Kai kas nors atrodo per gera, kad būtų tiesa – greičiausiai taip ir yra. Kai jums skubiai reikia priimti sprendimą – stabtelėkite ir pagalvokite. Kai prašoma asmeninės informacijos – paklauskite savęs, ar tikrai reikia ja dalintis.
Praktiniai įgūdžiai – reguliariai keisti slaptažodžius, tikrinti sąskaitų išrašus, atnaujinti programinę įrangą, naudoti saugumo įrankius – turėtų tapti tokia pat rutina kaip dantų valymas. Iš pradžių gali atrodyti varginantis, bet greitai tampa automatišku.
Teisinės žinios irgi praverčia. Nebūtina būti teisininku, bet suprasti pagrindines savo teises, žinoti, kur kreiptis pagalbos, kaip dokumentuoti pažeidimus – visa tai gali labai padėti kritinėje situacijoje. Informacija apie tai yra prieinama, reikia tik šiek tiek laiko ją pasiekti ir įsisavinti.
Galiausiai, atminkite, kad net patyrę, atsargūs žmonės kartais tampa apgavysčių aukomis. Sukčiai profesionalai, jie išnaudoja psichologinius pažeidžiamumus, emocijas, streso situacijas. Jei nutiko – tai ne gėda. Svarbu greitai reaguoti, mokytis iš patirties ir padėti kitiems išvengti panašių klaidų. Kuo daugiau kalbėsime apie šias problemas atvirai, kuo daugiau dalinsimės patirtimi, tuo sunkiau bus sukčiams veikti nesustabdomai.
