Kai virtualus pasaulis tampa tikresnis už tikrą
Prisimenu, kaip prieš kelerius metus draugė skambino man vidury nakties – balsas drebėjo, o žodžiai byrėjo kaip iš maišo. „Aš… aš ką tik pervedžiau 3000 eurų kažkokiam žmogui, kuris tvirtino esąs iš banko.” Tada tai atrodė kaip kažkas tolimo, kas nutinka kitiems. Šiandien, 2026-aisiais, tokios istorijos tapo beveik kasdieniu reiškiniu. Internetiniai sukčiai tobulėja greičiau nei mūsų gebėjimas juos atpažinti.
Skaitmeninė erdvė nebėra ta pati, kokią pažinojome prieš penkerius metus. Dirbtinis intelektas, deepfake technologijos, vis sudėtingesnės manipuliavimo schemos – visa tai sukuria aplinką, kurioje net patyrę vartotojai gali tapti aukomis. Tačiau nereikia pulti į paniką. Yra būdų, kaip apsisaugoti, ir svarbiausia – žinoti, į ką atkreipti dėmesį.
Naujos kartos apgaulės: kai technologijos dirba prieš mus
Jei manote, kad sukčiavimas internete – tai tik tie keistokai parašyti laiškai apie paveldėtą turtą iš Nigerijos princo, turiu jus nuviltinti. 2026 metais sukčiai naudoja tokias technologijas, kad kartais net IT specialistai susimąsto, ar tai tikra, ar ne.
Deepfake technologija pasiekė tokį lygį, kad galite gauti vaizdo skambutį iš savo „brolio”, kuris prašo skubios finansinės pagalbos. Balsas tikras, veido bruožai atpažįstami, net tos pačios manieros kalbėti. Tik štai problema – tai ne jūsų brolis. Tai dirbtinio intelekto sukurtas vaizdas, pagrįstas keliais jo socialinių tinklų įrašais.
Phishing atakos tapo tokios sofistikuotos, kad net saugumo ekspertai pripažįsta – kartais sunku atskirti tikrą banko pranešimą nuo klastotės. Sukčiai naudoja tikslias kopijas, teisingus logotipus, net autentiškas el. pašto adresų struktūras. Vienas raidės skirtumas domeno pavadinime – ir jūs jau įvedėte savo prisijungimo duomenis į sukčių rankas.
Socialinė inžinerija tapo mokslu. Sukčiai nebepuola aklos. Jie tyrinėja jūsų socialinių tinklų profilius, sužino apie jūsų pomėgius, šeimą, darbą. Tada sukuria individualiai pritaikytą pinkles. Pavyzdžiui, jei matote, kad domitės jogos užsiėmimais, gali atsirasti pasiūlymas dėl „ekskluzyvaus nuolaidų kodo” būtent jūsų mėgstamam studijai – tik reikia įvesti mokėjimo kortelės duomenis „patvirtinimui”.
Kasdieniai įpročiai, kurie veikia kaip skydas
Saugumas internete prasideda ne nuo sudėtingų programų ar brangių antivirusinių paketų. Jis prasideda nuo paprastų, bet nuosekliai taikomų įpročių.
Pirmiausia – dviejų veiksnių autentifikacija. Taip, žinau, tai erzina. Dar vienas kodas, dar viena programa, dar vienas žingsnis. Bet tai veikia. Net jei kažkas gautų jūsų slaptažodį, be to antro kodo į jūsų paskyrą nepateks. Įjunkite ją visur, kur tik galima – el. pašte, socialiniuose tinkluose, banko programėlėse, internetinėse parduotuvėse.
Slaptažodžių valdymas – tai ne prabanga, o būtinybė. Naudokite skirtingus slaptažodžius skirtingoms paskyroms. Ir ne, „Slaptažodis123″ su skirtingais skaičiais pabaigoje nėra skirtingi slaptažodžiai. Yra puikių slaptažodžių valdymo programų – jos sugeneruos sudėtingus, unikalius slaptažodžius kiekvienai jūsų paskyrai ir saugiai juos laikys. Jums reikės atsiminti tik vieną pagrindinį.
Kritiškas mąstymas prieš spragtelint. Ar tikrai jūsų bankas prašytų atnaujinti duomenis per el. laišką? Ar tikrai ta internetinė parduotuvė siūlo iPhone už 200 eurų? Jei kažkas atrodo per gerai, kad būtų tiesa – greičiausiai taip ir yra. Prieš spragtelindami bet kokią nuorodą, užveskite pelės žymeklį ant jos (bet nespauskite!) ir pažiūrėkite, kur ji iš tikrųjų veda. Dažnai pamatysite keistą adresą, kuris neturi nieko bendra su tuo, kuo apsimeta.
Reguliarūs programinės įrangos atnaujinimai – tai ne tik naujos funkcijos. Dauguma atnaujinimų taiso saugumo spragas, kurias sukčiai aktyviai išnaudoja. Tas įkyrus pranešimas apie naują versiją? Nespauskite „priminti vėliau”. Atnaujinkite dabar.
Socialinių tinklų spąstai ir kaip jų išvengti
Socialiniai tinklai – tai sukčių rojus. Mes patys ten išdėstome viską, ko jiems reikia: kur gyvename, kur dirbame, kas mūsų draugai, kur atostogaujame, net kada būname ne namuose.
Privatumo nustatymai – tai pirmasis dalykas, kurį turėtumėte patikrinti. Ne, ne „kada nors”, o dabar. Kas gali matyti jūsų įrašus? Kas gali rasti jus paieškoje? Kokia informacija yra vieša? Daugelis žmonių net nežino, kad jų telefono numeris, el. paštas ar gimimo data yra matomi visiems.
Būkite atsargūs su tuo, ką dalinatės. Ta nuotrauka su lėktuvo bilietu fone? Sukčiai gali nuskaityti brūkšninį kodą ir gauti jūsų rezervacijos informaciją. Įrašas „Dvi savaitės Tailande, štai mes vykstam!”? Puiku, dabar visi žino, kad jūsų namai tuščiai. Gimtadienio atvirukas su pilna data? Tai vienas iš dažniausiai naudojamų slaptažodžių elementų.
Draugų prašymai iš nepažįstamų žmonių – kodėl juos priimate? Ypač jei tai profiliai su viena ar dviem nuotraukomis, be jokios aktyvumo istorijos. Dažnai tai sukčių sukurti profiliai, skirti rinkti informaciją apie jus ar jūsų artimuosius. Kartais jie net kuria dublikatus jūsų draugų profilių ir bando prisijungti prie jūsų kontaktų sąrašo.
Konkursuose ir žaidimuose, kurie prašo leidimų pasiekti jūsų profilį – sustokite ir pagalvokite. Ar tikrai tam „sužinok, kokia princesė esi” testui reikia prieigos prie jūsų draugų sąrašo, el. pašto ir asmeninių žinučių? Greičiausiai ne. Tai gali būti duomenų rinkimo schema.
Apsipirkimas internete: kada sutaupymas virsta praradimu
Internetinė prekyba – tai patogybė, kurią visi mylime. Bet tai ir vieta, kur sukčiai klesti. 2026 metais atsirado tiek daug netikrų internetinių parduotuvių, kad jų sekimas tapo beveik neįmanomas.
Patikrinkite parduotuvės patikimumą prieš perkant. Ieškokite atsiliepimų ne tik pačioje svetainėje (juos lengva suklastoti), bet ir nepriklausomuose šaltiniuose. Pažiūrėkite, ar svetainė turi fizinį adresą ir kontaktinius duomenis. Paskambinkite tuo nurodytu telefonu – jei niekas neatsako arba tai neegzistuojantis numeris, bėkite kuo toliau.
URL adresas turi prasidėti „https://”, ne tik „http://”. Ta maža raidė „s” reiškia, kad ryšys yra užšifruotas. Be to, modernios naršyklės rodo spynelės simbolį šalia adreso. Jei jos nėra – neįveskite jokių mokėjimo duomenų.
Mokėjimo metodai sako daug. Jei parduotuvė priima tik bankinius pavedimus ar kriptovaliutas ir atsisako priimti mokėjimo korteles ar PayPal – tai raudona vėliava. Kodėl? Nes mokėjimo kortelių ir PayPal mokėjimai turi pirkėjo apsaugą. Jei kas nors negerai, galite ginčyti mokėjimą. Su bankiniu pavedimu ar kriptovaliuta – jūsų pinigai dingo visiems laikams.
Per geri pasiūlymai – klasikinis spąstai. Naujausias iPhone už 200 eurų? Designer rankinė už 50 eurų? Arba tai klastotė, arba apgaulė, arba prekė niekada nepasieks jūsų. Jei kaina yra 70-80% žemesnė nei visur kitur – tai ne jūsų laiminga diena, tai spąstai.
Kai jau nutiko: pirmieji žingsniai po sukčiavimo
Net būdami atsargūs, galite tapti auka. Sukčiai profesionalai, ir kartais jie tiesiog geresni už mus. Svarbu žinoti, ką daryti iš karto, kai suprantate, kad buvote apgauti.
Nedelsiant blokuokite korteles ir paskyras. Jei davėte mokėjimo kortelės duomenis – skambinkite į banką nedelsiant. Ne po valandos, ne rytoj – dabar. Kiekviena minutė svarbi. Dauguma bankų turi 24/7 skambučių centrus būtent dėl tokių situacijų. Jei įtariate, kad buvo pažeista el. pašto ar kitų paskyrų, keiskite slaptažodžius iš karto.
Dokumentuokite viską. Darykite ekrano kopijas visų pokalbių, el. laiškų, svetainių. Išsaugokite visus mokėjimo patvirtinimus, nuorodas. Tai bus būtina, kai kreipsitės į policiją ar bandysite susigrąžinti pinigus. Be įrodymų jūsų žodžiai – tik žodžiai.
Pranešimas policijai – tai ne tik formalumas. Taip, daugelis žmonių galvoja, kad tai nieko neduos, ypač jei sukčiai veikia iš užsienio. Bet statistika svarbi. Kuo daugiau pranešimų, tuo daugiau dėmesio teisėsaugos institucijos skiria konkrečioms schemoms. Be to, policijos pranešimas gali būti būtinas, kad bankas ar draudimo kompanija pradėtų tyrimą.
Kreipkitės į savo banką dėl mokėjimo ginčijimo. Jei mokėjote kortele, turite teisę ginčyti mokėjimą per tam tikrą laikotarpį. Bankai turi procedūras tokiems atvejams. Taip, tai gali užtrukti, bet dažnai pinigus pavyksta susigrąžinti, ypač jei turite visus įrodymus.
Teisinė apsauga: jūsų teisės ir galimybės
Daugelis žmonių net nežino, kokias teises turi kaip vartotojai. O žinojimas – tai jau pusė pergalės.
Vartotojų teisių apsauga Lietuvoje yra gana stipri. Jei pirkote iš Lietuvos ar ES įmonės, galioja Vartotojų teisių apsaugos įstatymas. Turite teisę atsisakyti pirkimo per 14 dienų be jokio paaiškinimo (išskyrus tam tikras išimtis). Jei prekė neatitinka aprašymo ar yra su defektais – turite teisę į grąžinimą, keitimą ar kainų sumažinimą.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) – tai ne tik biuras, kuris skaičiuoja skundus. Jie realiai gali padėti. Galite pateikti skundą dėl nesąžiningos prekybos praktikos, apgaulės, netinkamos kokybės prekių ar paslaugų. Jie atlieka patikrinimus ir gali skirti baudas įmonėms. Tai nemokama, ir nereikia advokato.
Europos vartotojų centras padeda, kai problema su užsienio pardavėju iš ES. Jie veikia kaip tarpininkai, padeda bendrauti su pardavėju jūsų kalba, aiškina jūsų teises. Tai taip pat nemokama paslauga.
Civilinis ieškinys – tai galutinis variantas, kai kitos priemonės nepadeda. Jei nuostolis nedidelis (iki 2000 eurų), galite kreiptis į supaprastinto proceso teismą – tai greičiau ir pigiau. Didesnėms sumoms reikės įprasto civilinio proceso, ir čia jau verta pasikonsultuoti su advokatu.
Draudimas nuo sukčiavimo internete – tai vis dar nauja sritis, bet kai kurios draudimo kompanijos jau siūlo tokias paslaugas. Paprastai tai yra kaip priedas prie namų turto ar kito draudimo. Patikrinkite, ar jūsų turimas draudimas neapima tokių atvejų.
Specialūs atvejai: kai taikomi ne tik jūs
Sukčiai ne visada taiko suaugusius, technologijomis besidominčius žmones. Jie ieško pažeidžiamiausių – vyresnio amžiaus žmonių, vaikų, žmonių, kurie išgyvena sunkų laikotarpį.
Vyresnio amžiaus žmonės dažnai tampa taikiniais, nes gali būti mažiau susipažinę su technologijomis ir labiau pasitikintys. Jei jūsų tėvai ar seneliai naudoja internetą – pakalbėkite su jais. Ne iš aukšto, ne pamokomai, bet draugiškai. Paaiškinkite pagrindines rizikas. Galbūt net nustatykite jų įrenginiuose papildomą apsaugą. Susitarkite, kad prieš atlikdami bet kokį mokėjimą ar duodami informaciją, jie paskambins jums pasitarti.
Vaikai ir paaugliai – tai kita rizikos grupė. Jie gali būti technologiškai raštingi, bet jiems trūksta gyvenimo patirties atpažinti manipuliavimą. Sukčiai tai žino ir naudoja. Žaidimuose siūlo „nemokamus” papildomus, kurie iš tikrųjų kainuoja pinigų. Socialiniuose tinkluose kuria netikrus profilius ir bando užmegzti santykius. Kalbėkite su vaikais apie internetinį saugumą taip pat atvirai, kaip kalbate apie saugumą gatvėje.
Emociškai pažeidžiami žmonės – tie, kurie išgyvena skyrybas, netektį, depresiją – taip pat lengvesni taikiniai. Sukčiai naudoja empatijos trūkumą ir žmonių poreikį užuojautai ar ryšiui. Romantinės aferos, kai sukčiai kuria netikrus profilius pažinčių svetainėse, užmezga santykius ir galiausiai prašo pinigų „skubiai pagalbai” – tai vis dar viena dažniausių schemų.
Kai ateitis atrodo bauginanti, bet mes vis tiek turime kontrolę
Taip, technologijos tobulėja. Taip, sukčiai tampa vis gudresni. Taip, kartais atrodo, kad mes žaidžiame pralaimėtą žaidimą. Bet tai ne visai tiesa.
Kiekvienas iš mūsų turi galią apsispręsti, kaip elgtis internete. Kiekvienas atsargus žingsnis, kiekvienas kritiškas klausimas sau „ar tai tikra?”, kiekvienas atnaujintas slaptažodis – tai visi maži pergalės momentai. Saugumas internete nėra vienkartinis veiksmas, tai nuolatinis procesas, įprotis, gyvenimo būdas.
Nebijokite prašyti pagalbos. Jei kažkas atrodo įtartina – paklauskite draugo, šeimos nario, kolegos. Geriau jaustis kvailai paklausus, nei jaustis apgautam vėliau. Ir jei jau nutiko – nekaltinkite savęs. Sukčiai yra profesionalai, ir net protingiausi, atsargiausi žmonės gali tapti aukomis.
Dalinkitės savo patirtimi. Jei patyrėte sukčiavimą ar net tik įtartiną situaciją – papasakokite kitiems. Ne dėl gėdos, o dėl įspėjimo. Jūsų istorija gali apsaugoti dešimtis kitų žmonių nuo tos pačios klaidos. Mes stipresni kartu nei atskirai.
Ir atminkite – internetas nėra priešas. Tai įrankis, kuris gali būti naudojamas ir gerai, ir blogai. Mūsų pareiga išmokti jį naudoti saugiai, išmokyti kitus ir kurti aplinką, kurioje sukčiams būtų vis sunkiau veikti. Tai įmanoma, ir tai prasideda nuo kiekvieno iš mūsų, nuo šiandien, nuo dabar.
