Žinot tą jausmą, kai scrollini feisbuką ar kokį telegramo kanalą ir staiga aptinki žinutę, kuri skamba… na, kažkaip per daug dramatiškai? Širdis suspurda, pirštai jau ruošiasi spausti „share”, bet kažkas viduje sako – palauk, patikrink. Aš pati per pastaruosius kelis metus išmokau (skaudžiu būdu, žinoma) kelis triukus, kaip atskirti tikrą informaciją nuo tos, kuri tiesiog nori sukelti chaosą galvoje.
Neapsimesiu, kad turiu visus atsakymus. Bet štai ką pati taikau, kai bandau suprasti, ar tai, ką skaitau, verta tikėti.
1. Pažiūrėk, kas parašė
Skamba banaliai, bet dauguma tiesiog nepatikrina autoriaus ar šaltinio. Jei straipsnis pasirašytas „Redakcija” arba visai be autoriaus, o portalas turi keistą pavadinimą tipo „TiesosZinios24.lt” – jau turėtų suskambėti varpelis. Tikri žurnalistai turi vardus, pavardes, kartais net LinkedIn profilius, kuriuos gali patikrinti.
2. Emocijos vietoj faktų – blogas ženklas
Jei žinutė priverčia tave iškart pykti, bijoti ar jaustis pasipiktinusiam – sustok. Dezinformacija dažniausiai veikia būtent per emocijas, ne per logiką. Tikros naujienos paprastai būna nuobodesnės nei tos, kurios skamba kaip trilerio anonsas.
3. Ieškok tos pačios žinios kitur
Jei kažkas tikrai svarbaus įvyko, apie tai rašys ne vienas šaltinis. Patikrink LRT, Delfi, 15min ar kitus žinomus portalus. Jei apie „sensacinę” naujieną kalba tik vienas keistas kanalas telegrame – tikėtina, kad tai arba pramanas, arba dar per anksti tuo tikėti.
4. Nuotraukos ir vaizdo įrašai gali meluoti
Šiais laikais su AI įrankiais net vaizdą sukurti nesunku. Jei nuotrauka atrodo per daug „perfect” arba scena keista – pabandyk atlikti atvirkštinę paieškos per Google Images ar TinEye. Dažnai paaiškėja, kad nuotrauka iš 2015-ųjų ir visai kitos šalies.
5. Datos irgi svarbu
Kartais sena naujiena vėl pradeda plisti, tarsi tai būtų šviežia informacija. Prieš dalinantis, pažiūrėk, kada straipsnis buvo publikuotas. Kartais paaiškėja, kad „aktualu” jau kelis metus.
6. Kalbos stilius irgi kažką pasako
Perdėtas didžiosiomis raidėmis rašymas, šauktukai kas antrame sakinyje, gramatikos klaidos – visa tai signalizuoja, kad prieš tave ne profesionalus žurnalistas, o kažkas, kas nori greitai sukelti reakciją, ne informuoti.
7. Pasitikrink faktus specializuotuose puslapiuose
Lietuvoje veikia keli faktų tikrinimo projektai – pavyzdžiui, Delfi „Melo detektorius” ar LRT faktų patikra. Jei abejoji, tiesiog įvesk pagrindinę mintį į paiešką kartu su žodžiu „faktų patikra” ir pamatysi, ar kas nors jau tuo užsiėmė.
Tad ką daryti, kai galva jau sukasi nuo informacijos srauto?
Iš tiesų, nėra magiško būdo iš karto atskirti tiesą nuo melo. Bet jei išmoksi bent kelis kartus stabtelėti prieš dalindamasis ar patikėdamas – jau žymiai sumažinsi šansą tapti dezinformacijos dalimi. Aš pati kartais vis dar „užkimbu”, ypač kai naujiena liečia kažką asmeniško ar skausmingo. Bet kuo dažniau taikau šiuos septynis punktus, tuo lengviau atskiriu triukšmą nuo tikro signalo. Galiausiai, tai kaip raumuo – kuo daugiau treniruoji skepticizmą, tuo natūraliau jis veikia. Tad kitą kartą, kai pamatysi ką nors „šokiruojančio” – giliai įkvėpk, ir tik tada spausk „share”.
