Kai žinia pasiekia netikėtai
Artimojo mirties žinia visada ateina netinkamu laiku. O kai ji pasiekia iš užsienio – iš Londono, Dublino, Osle ar Hamburgo – prie sielvarto prisideda ir visiškas nežinojimas, ką daryti toliau. Dauguma žmonių tokioje situacijoje atsiduria pirmą kartą gyvenime ir neturi jokio supratimo, nuo ko pradėti. Šis tekstas skirtas kaip tik tam.
Pirmieji žingsniai: su kuo susisiekti iš karto
Pirmiausia reikia susisiekti su Lietuvos ambasada ar konsulatu šalyje, kurioje įvyko mirtis. Tai ne formalumas – konsulinė tarnyba gali padėti koordinuoti veiksmus, suteikti kontaktus ir paaiškinti konkrečios šalies reikalavimus. Kiekvienoje šalyje procedūros skiriasi, todėl bendras receptas čia neveikia.
Lygiagrečiai reikia susisiekti su vietos valdžia arba ligonine, kur buvo konstatuota mirtis. Jie išduos mirties liudijimą – be jo toliau judėti neįmanoma. Šis dokumentas vėliau turės būti išverstas ir legalizuotas, kad galiotų Lietuvoje.
Jei miręs asmuo turėjo draudimą – kelionių, gyvybės ar darbdavio sudarytą – skambinkite draudikui kuo greičiau. Kai kurie draudimai dengia repatriaciją, ir tai gali iš esmės pakeisti finansinę situaciją.
Kaip veikia parvežimo procesas
Kūno parvežimas iš užsienio – tai ne vienas veiksmas, o grandinė procedūrų, kuriose dalyvauja kelios šalys. Lietuvoje reikia pasirinkti laidojimo namus, kurie turi patirties su tarptautine repatriacija – ne visi ją vykdo. Jie paprastai perima koordinavimą: susisiekia su užsienio partneriais, tvarko dokumentus, organizuoja transportą.
Kūnas turi būti paruoštas pagal tarptautinius standartus – balzamuotas ir patalpintas į specialų cinko karstą. Tai privaloma reikalavimas oro transportui. Vėliau šis karstas gali būti patalpintas į išorinį medinį karstą jau Lietuvoje.
Dokumentų paketas paprastai apima: mirties liudijimą, balzanavimo pažymą, sanitarinį leidimą išvežti kūną ir oro transporto dokumentus. Kiekvienoje šalyje gali būti papildomų reikalavimų – pavyzdžiui, kai kurios šalys reikalauja papildomų patikrinimų, jei mirties aplinkybės neaiškios.
Apie pinigus – atvirai
Parvežimas iš Europos šalių paprastai kainuoja nuo 3 000 iki 6 000 eurų, priklausomai nuo šalies, atstumo ir paslaugų apimties. Iš tolimesnių vietų – JAV, Australijos ar Azijos – suma gali siekti 10 000–15 000 eurų ir daugiau.
Į šią sumą paprastai įeina: balzanavimas užsienyje, cinko karstas, dokumentų tvarkymas, oro transportas, muitinės procedūros ir pristatymas Lietuvoje. Tačiau verta klausinėti konkrečiai – kai kurie laidojimo namai pateikia bazinę kainą, o papildomos paslaugos pridedamos atskirai.
Jei šeima neturi lėšų, galima kreiptis į savivaldybę dėl socialinės paramos laidojimui. Taip pat kai kurios profesinės sąjungos ar darbdaviai gali prisidėti prie išlaidų, jei asmuo žuvo darbo aplinkybėmis.
Kai biurokratija susiduria su sielvartu
Realybė tokia, kad visa ši procedūrų grandinė trunka. Paprastai nuo mirties iki kūno parvežimo į Lietuvą praeina 5–14 dienų, kartais ilgiau – jei mirties aplinkybės tiriamos arba dokumentai vėluoja. Tai sunkus laukimas, ir jį reikia tiesiog išgyventi.
Praktiškai naudinga turėti vieną žmogų šeimoje, kuris koordinuoja visus skambučius ir susirašinėjimą – taip lengviau nepraleisti svarbių žinučių ir išvengti informacijos chaoso. Visus dokumentus, kvitus ir susirašinėjimą saugokite – jų gali prireikti draudimo kompensacijai ar vėlesniems juridiniams reikalams.
Jei užsienyje yra artimųjų, galinčių fiziškai dalyvauti procese – tai labai palengvina situaciją. Jei ne, laidojimo namai ir konsulinė tarnyba tampa pagrindiniais tarpininkais, kuriais tenka pasitikėti.
Tai, ką verta žinoti dar prieš
Niekas nenori galvoti apie tokius dalykus iš anksto. Bet jei turite artimų žmonių, gyvenančių ar dažnai keliaujančių užsienyje, verta bent žinoti, ar jie turi kelionių draudimą su repatriacijos punktu. Tai vienas pigiausių būdų apsisaugoti nuo situacijos, kai prie sielvarto prisideda ir finansinis bejėgiškumas. Tokios detalės atrodo nereikšmingos, kol staiga tampa vieninteliu dalyku, apie kurį galvoji.
